2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. vykdėme eksperimentą, kuriuo siekėme išsiaiškinti, ką Lietuvos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu rajoninė spauda paskelbė apie savo rinkimų apygardų kandidatus.

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto pirmo kurso studentams buvo paskirta arba jie galėjo pasirinkti vieną vienmandatę rinkimų apygardą. Studentai buvo padalyti į dvi grupes – vieni stebėjo leidinius, išėjusius rugsėjo 17-30 d., kiti – leidinius, kurie pasirodė spalio 1-14 d. Jie turėjo nustatyti, kiek ir kokio pobūdžio publikacijų pasirodė tos apygardos leidiniuose apie kiekvieną iš kandidatų. Atrinkome 26 rinkimų apygardas iš 71. Su tiek, mums atrodė, galėtų susidoroti studentų kursas – 49 žmonės. Stengėmės atrinkti tas apygardas, kurios atstovautų skirtingoms Lietuvos vietovėms. Kadangi sutelkėme dėmesį į rajoninę spaudą, nestebėjome Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – apygardų spaudos.

Stebėseną vykdę studentai patys aiškinosi, kokius rajoninius leidinius skaito jų pasirinktos apygardos gyventojai, susirado juos bibliotekoje, skaitė ir pildė stebėsenos anketas. Anketose prašėme nurodyti, kiek paskutinį mėnesį iki rinkimų – nuo rugsėjo 17 iki spalio 14 d. imtinai – jie aptiko užsakomųjų publikacijų ar reklamų, ir kiek  neužsakytų, t.y. žurnalistų publikacijų, kuriose buvo minimi vienmandatės apygardos kandidatai. Studentai taip pat turėjo nustatyti, kiek žurnalistų publikacijų kandidatai buvo nušviečiami teigiamai, kiek – neigiamai, ir kiek – neutraliai. Nustatydami pobūdį, studentai vadovavosi subjektyviu įspūdžiu, kuris susidaro perskaičius publikaciją apie kandidatą.

Tokios nemažos apimties stebėsenos projektą, kuriame dalyvauja studentai, įgyvendinome pirmą kartą. Gauti rezultatai nepretenduoja į mokslinį tikslumą, o studentų pasisakymai, kuriuos čia pateikiame – į plačias išvadas apie rajoninės spaudos situaciją. Kita vertus, mums atrodo, kad skaičiai ir studentų pastabos gali iliustruoti tam tikras tendencijas Lietuvos rajonų periodiniuose leidiniuose.

Kodėl rajoninės spaudos stebėsena? Nepaisant tendencijos vis daugiau žinių gauti iš interneto, tyrimai rodo, jog laikraščiai tebėra svarbus naujienų šaltinis gyventojams, ypač vyresnio amžiaus, ir gyvenantiems kaime. Vietinis laikraštis turi reikšmingą vaidmenį rinkimų kampanijos metu kaip vienas iš vietinių žiniasklaidos kanalų ir yra itin svarbus kandidatams, kurie dalyvauja vienmandatėse rinkimų apygardose. Kita vertus, dėmesio rajoninės spaudos vaidmeniui rinkimų kontekste skiriama retai. Gali būti, dėl to, kad laikraščių yra daug ir reikia nemažų pajėgų jiems perskaityti. Mums padėjo studentai.

Rimčiau žiūrėti į išvardytas prielaidas paskatino po Seimo rinkimų žiniasklaidoje publikuoti komentarai. Teigta, kad Seimo rinkimų rezultatai Lietuvoje parodė, didelę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir mažų miestelių bei kaimų gyventojų. Pasak vieno autoriaus, šis skirtumas susijęs su prieinamumu prie žiniasklaidos kanalų[1]. Manome, kad rajoninių laikraščių stebėsenos rezultatai gali būti naudingi tikrinant tokius teiginius.

Antras, ne mažiau svarbus dalykas –  studentams, kurie priklauso vadinamajai interneto kartai, buvo naudinga supažindinti su rajoninės žiniasklaidos kanalų specifika. Pasibaigus eksperimentui, uždavėme klausimą, kiek iš jų pirmą kartą rimčiau pasižiūrėjo į rajoninę spaudą. Rankas pakėlė beveik visi.

Apie stebėsenos eksperimentą galite pasiskaityti čia: GZI-Stebesenos eksperimentas_2013-01-20.

[1] RUBIKAS, Ignas. Vogdamos reputaciją partijos padalino Lietuvą. Atgimimas, 2012-12-14.