18:00 Rašteliai (blogas) iš Briuselio, kur gegužės 9-10 vyko Dataharvest+ 2014, ketvirtasis kasmetis žurnalistų-tyrėjų, duomenininkų ir koduotojų festivalis. Grandai pristatė mums geriausius tyrimus, naujus metodus ir įrankius. Už superfestivalį ačiū jo organizatoriams – žurnalistei Brigitte Alfter @Hackette7 ir jos bendraminčiams. Daugiau nei 200 dalyvių iš Europos, Kataro, Indijos, JAV! Pabūkit nebuvę 🙂

12:00 Kam atsibodo versti žinutes portalui apie mokslą ir kas norėtų tapti tikru mokslo žurnalistu – gal turite temą, kurią darant praverstų kolegų mokslo žurnalistų iš kitų Europos šalių pagalba? Jie labai kviečia rašyti, prisijungti. http://www.eusja.org/

11:30 Patogus įrankis prašyti informacijos iš ES institucijų yra čia http://www.asktheeu.org/ ES institucijos linkusios laikyti viską, ką daro, paslaptyje, situaciją gali pakeisti tik nuolatiniai informacijos prašymai, kuriuos žurnalistai ir piliečiai gali teikti remdamiesi teise gauti informaciją iš viešųjų ES institucijų  – tokia bendra išvada po airių žurnalisto-tyrėjo Gavin Sheridan @gavinsblog seminaro. Pavyzdžių žurnalistai turėjo apie įvairias Europos institucijas, taip pat ir komentarų apie tai, kaip ta slaptumo kultūra palaikoma – daugiausiai darbuotojų kontrole per įvairius įvertinimus (evaluation).

Viena iš labiausiai paslaptis mėgstančių institucijų – Europos centrinis bankas (ECB). Gavin pasakojo apie iki šiol dar rezultatatų nedavusį prašymą. Žurnalistas norėjo gauti pirmąjį laišką, kurį parašė ECB Airijos vyriausybei prieš bankų išpirkimą (bail-out)  – buvęs Airijos Finansų ministras vėliau apie ECB elgesį kalbėjo kaip apie “grasinimą” Airijai. Ombudsmenės E. O’Railly, mačiusios dokumentą, teigimu, nėra priežasčių, kodėl ECB turėtų slėpti laišką, bet iki šiol jis slepiamas.

gavin sheridan
Gavin Sheridan (Airija)

2002 m. Airija prisijungia prie euro zonos. 2007 m. Airijoe išsipūtė nekilnojamojo turto burbulas. Iš pradžių buvo sakoma, kad tai ne problema, kad tai gali būti tik JAV problema. Tai sakė Airijos politikai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo smarkiai finansuojami nekilnojamojo turto verslo. 2008 m. bankams pritrūko pinigų. Airijos vyriausybė 2008 m. rugsėjį prisiėmė įsipareigojimą už bankus dabar ir ateityje. Nepaisant to, kad valstybė gali neturėti tokio turto, kokio reikia garantuoti už visus bankų įsipareigojimus neribotam laikui. Sprendimą lėmė bankininkų įtaka Airijos vyriausybei. Tokiu žingsniu buvo siekiama, kad pinigai judėtų, kad nebūtų kredito krizės. Tai leido bankams trumpai atsikvėpti, tačiau 2010 m. jie vėl pritrūko pinigų. ECB leido skolintis daugiau pinigų, Airijos bankai pradėjo skolintis. Airijos centrinio banko puslapyje atsirando kylanti diagrama skyriuje “Assets”, mažai kas suprato, kad tai reiškia, jog ECB leido Airijos centriniam bankui tiesiog spausdinti pinigus. 2010 m. visi Airijos bankai buvo išpirkti (bail-out), to dar nėra buvę jokioje valstybėje, tai didžiausias išpirkimas pasaulyje venam asmeniui. ECB nuostata buvo kad nė vienas Europos bankas neturi žlugti, nes dėl domino efekto vieno banko žlugimas eurozonoje reikštų šimtų bankų žlugimą.

Kadangi viešojoje erdvėje pasirodė prieštaringa informacija apie tai, kaip išpirkimas vyko, Gavin norėjo gauti dokumentus, rodančius, kaip ECB bendravo su Airijos vyriausybe. Jis išsiuntė užklausas Airijoje ir ECB, iš ECB gavo Airijos Finansų ministro laišką, kuriame sakoma, kad jis sutinka aptarti galimybę. Gavin tikslas – sužinoti, ar bankų išpirkimas – Airijos vyriausybės sprendimas (kaip sako ECB), kokia buvo ECB logika grasinant, jei pasitvirtintų, kad iš tiesų ECB grasino, kad jei nebus išpirkimo, tai kitą dieną nustos veikti visi bankomatai Airijoje.  “Visuomenė turi teisę žinoti, kokia buvo komunikacija, kas ką pasakė Finansų ministrui. Jei neišrinkti biurokratai pasako išrinktam Finansų ministrui, kad jeigu nedarysi, ką sakome, tai bus taip ir taip, tai politinis sprendimas, kurį priima nepolitinė institucija. Airijai gal ir reikėjo bankų išpirkimo, bet ar ECB turėjo taip elgtis?” – sako Gavin.Joris

10:23 Išbandykite, ar per ParlTrack galima sužinoti ką nors apie Lietuvos europarlamentarus http://parltrack.euwiki.org/ Gailiuos, kad praleidau susitikimą su Joris Luyendijk , žurnalistu, rašytoju ir antropologu, The Guardian tinklaraščio apie bankus autoriumi. 1998-2003 m. jis dirbo korespondentu Vidurio Rytų regione, parašė penkias knygas apie islamą, naujienas ir Olandijos politiką.  Rašymas apie bankus iki Joris Luyendijk tinklaraščio retai kada būdavo apie žmogų, daugiau apie finansus. Bankams ir skaitytojams seniai reikėjo antropologo. Netrukus pasirodys jo knyga apie bankus, labai norėčiau paskaityti. Apie J.Luyendijk seminarą galima paskaityti čia Blog word cloud would have featured ‘idiot’ and ‘naive’

2014 05 10  10:21 “Galvojau, kad Europoj daugiau skaidrumo, bet visa informacija, kurios, kaip suprantu iš jūsų diskusijos, negalite gauti, yra lengvai prieinama Indijoje”, – sako Shyamlal Yadav , The Indian Express redaktoriaus pavaduotojas. Indija yra viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kur piliečiai gali prašyti informacijos apie partijas – ir finansinės – remdamiesi Teise į informaciją apie viešas institucijas. Tokių šalių yra dar dvi – Lenkija ir Nepalas, Nigerijoje, padedant indams, parengtas įstatymo projektas, tačiau dar neįgyvendintas. Skaidrumo tradicijomis garsėjusios Švedija ir Danija pastaraisiais metais įstatymais susiaurino teisę į informaciją.

*****

Tyrimas apie tūkstančius migrantų mirčių publikuotas daugelyje Europos šalių
Tūkstančius migrantų mirčių atskleidęs tyrimas publikuotas daugelyje Europos šalių

16:30 Iki rugsėjo 15 d. turite laiko sugalvoti temą, kuriai prašytumėte finansavimo iš Europos žurnalistikos fondo ( Journalismfund.eu) Sąlygos keturios:

  • turi bendradarbiauti kelių šalių žurnalistai
  • tai turi būti žurnalistinis tyrimas
  • tema turi turėti europinę reikšmę
  • tekstus turi būti galima publikuoti skirtingose šalyse

Geras pavyzdys yra jau anksčiau minėtas tyrimas Migrant files, jam fondas skyrė apie 7 tūkst. eurų. http://www.journalismfund.eu/apply

Gauna vienas iš dešimties.

16:00 Žodis “troika” daliai Lietuvos žmonių turi nemalonią sąsają su NKVD. Krizės metu Europos sąjungoje “troika” neformaliai pavadinti Europos Komisija, Centrinis Europos bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, sprendę dėl paskolų Graikijai, Portugalijai, Airijai ir Kiprui.  Kas buvo tie konsultantai, kurie patarė ES elgtis krizės metu būtent taip ir ne kitaip? Valentina Pop iš Euobserver padarė vertingą “konsultantų” tyrimą, atskleidusį interesų konfliktą http://euobserver.com/investigations/122415.  Euobserver  ir iš Lietuvos laukia istorijų, kurios galėtų būti įdomios kitiems europiečiams.

italai
Italijos tiriamosios žurnalistikos tinklapis

15:33 Kaip kinai kartu su Italijos mafija sugalvojo gerą biznį – žaliąją energetiką. The Suntech Saga: https://irpi.eu/the-suntech-saga/ Grafiškai  atkurta finansavimo, tariamų įmonių, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo schema atrodo įspūdingai. Šitas festivalis – internetinis, bet žurnalistai Cecilia Anesi, Giulio Rubino ir jų bendradarbiai negalėjo tik ieškoti reikalingos informacijos kokioje nors duomenų bazėje, jie dar turėjo ją ir susikurti.  Reikėjo ir popieriukų, ant kurių žurnalistai dienomis ir naktimis rašė jiems beveik vienodai skambančius kinų įmonių vardus, bandydami rasti ryšį. Piramidė, rodanti, kaip sukuriamos tariamos įmonės su tariamais direktoriais, sudaryta iš 7 sluoksnių, turi dvi atšakas, susekti, kas yra tikrasis sprendimų priėmėjas, beveik neįmanoma. Beveik, bet jie susekė. Tarp žurnalistų tyrimo herojų – vieni labiausiai ieškomų pasaulyje nusikaltėlių.

Screenshot from 2014-05-09 22:46:09
Suntech visata. Isacco Chiaf ir Cecilia Anesi (Italija)

O prasidėjo viskas nuo skirtingų šalių žurnalistų susitikimo konferencijoje, kur vokiečiai italų paprašė paieškoti informacijos apie tam tikrus asmenis.  Kaip mafija pradeda veikla naujoje šalyje? Pirmiausiai atidaro barą. Paskui įsteigia statybų įmonę. Žingsnis po žingsnio – jau ir energetikoje. G. Rubino sako, kad mafija nėra originali, jos verslo struktūra Vokietijoje – verslo struktūros Italijoje atspindys. “Jie eksportuoja savo veiklos modelį visur pasaulyje, kur tik gali, esu įsitikinęs, kad jie yra kiekvienoje Europos šalyje”, – sako G. Rubino. Jis stebisi, kaip žmonės kitose šalyse, ne Italijoje, nesupranta, kas yra mafija, net Belgijoje, kur jie prisipirkę nekilnojamojo turto, į tai nežiūrima rimtai. “Kai mafijos nariai jau sėdi parlamente, priimti ją kontroliuojančius įstatymus gali būti sunku”, – sako G. Rubino. Žurnalistinio tyrimo sėkmės paslaptis – kad jie perėmė iš mafijos metodą dirbti globaliai, naudojant gerą vietinės specifikos išmanymą, tai vadinama cross-border reporting🙂

15:15 Mes gži jau keletą metų svarstome apie pelno nesiekiantį žurnalistinį projektą (internete ar popieriuje, nuomonės skiriasi), kuris būtų finansuojamas kitaip, nei įprastos žiniasklaidos įmonės. Ar įmanoma apsieiti be didelio investuotojo ir daryti laiko reikalaujančius žurnalistinius tyrimus? Po valandos su Oliver Gajda iš European crowdfunding network manau, kad geriausias būdas surinkti lėšų – mažomis sumomis iš pavienių žmonių – yra kartu kuriant kokį nors kompiuterinį žaidimą🙂 Oliver patarimas: tikintis surinkti lėšų projektui internetu per specialią platformą (kokia Lietuvoje yra pvz. aukok.lt) reikia trijų mėnesių darbo strateguojant, taip pat reikia giminių ir draugų, kurie būtų pasiruošę pirmą dieną paaukoti/paskolinti (skirtingi modeliai) trečdalį prašomos sumos.

13:09 Friedrich trumpai pristato vakarykščio Hakatono rezultatą – Usual Suppliers, kol kas dar ne internete, bet tuoj bus, tai sistema, kuri padės mums aptikti paslaugų ir prekių “tradicinius tiekėjus”, kurie dažniausiai laimi kontraktus Europoje. Ir dar OpenTed žurnalistams http://ted.openspending.org/

12:22 Mindaugas Paulavičius l a b a i iš lėto pristato TED, Europos viešųjų pirkimų registrą, kviečia naudotis. Pirkimai, šaukimai, taip pat projektai, kuriuos finansuoja European Investment Bank, European Investment fund, European Central Bank ir kitos Europos institucijos – rėmėjos. Bet kur ES sudarytas viešųjų pirkimų kontraktas, jeigu peržengia tam tikrą sumą (kurios yra skirtingos skirtingams atvejams), turi teikti duomenis TED.

tenderFriedrich Linderberg (žiūrėti žemiau) nebūtų Friedrich Lindenberg, jei nebūtų sistemoje radęs kontrakto, kurio vertė yra didesnė nei ES metinis biudžetas🙂 TED už klaidą neatsako, atsako duomenis pateikusi institucija. Šio pranešimo tema “The best system money can buy?”. Friedrich pamini dar kelias klaidas ir klausia – ar jos bus ištaisytos? “Mes publikuojame, ką gauname”, – sako Mindaugas. Nenorėčiau kabinėtis, bet toks lietuviškas atsakymas😦 Kadangi sistemoje patys teikėjai pateikia duomenis, niekas netikrina, ar gali kas nors pateikti neegzituojančio pirkimo duomenis, ar galima apskritai šita sistema pasitkėti? Žurnalistai klausia, kodėl TED neturi informacijos teikėjų profilių sistemos, gal tai padidintų patikimumą. “Mes norėjome, bet nepavyko, negalime monitorinti visų informacijos teikėjų, nes jų labai daug, įmonė gali susikurti ir netrukus užsidaryti.”  Dalis informacijos teikėjų klaidas daro netyčia, kiti – tyčia. Žurnalistai siūlo naudoti sistemoje http://opencorporates.com/ (atviri įmonių duomenys, Lietuvoje įmonių duomenys nėra atviri), tai arčiausia bendro Europos įmonių registro. Nuo mūsų priklauso, ar ten atsiras ir Lietuvos įmonės.  Nesuprantu, ko trūksta, juk yra viešųjų pirkimų portalas Lietuvoj, kodėl tie duomenys automatiškai nepatenka į TED, ten ir visi dalyviai pirkimų, ir įmonių profiliai. Duomenys, kuriuos šiandien galima rasti TED, yra akivaizdžiai nepilni. “Yra du mokslininkų tipai. Vieni, kurie gali ekstrapoliuoti remdamiesi nepilnai duomenimis”, – sako Mindaugas. Tai va. “Tai sakot, kad sistema neturi vertės (useless)?” – klausia žurnalistė. Mindaugas to nesako, jie daro ką gali, tačiau akivaizdu, kad be spaudimo iš išorės ir be tokių atvirų duomenų aktyvistų kaip Friedrich pastangų viešieji pirkimai ES skaidrės lėtai. Patikrinti direktyvą http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2014.094.01.0243.01.FRA , ji leidžia viešųjų pirkimų dalyviams kai kuriais atvejais nuslėpti info, kurios jie nenori viešinti. Žurnalistams svarbiausia sistemoje matyti ryšius. Kol kas Opencorporates yra geriausia sistema.DHpluslong

12:14 Kiek žmonių miršta, norėdami patekti į Europą? Nuo 2000 m. buvo daugiau nei 23 tūkst. mirčių. Ombudsmenei E. O’Reilly įspūdį padarė žurnalistų duomenų projektas Migrant Files . “Duomenų, kuriuos jūs pateikėte, nerinko jokia atsakinga Europos agentūra”.  E.O’Reilly teigimu, iki šiol sunku įtikinti Europos institucijas suvokti, kas vyksta, ir imtis atsakomybės, jos bando teisintis, kad “individualios istorijos” nėra jų  sritis. Ombudsmenė kreipėsi į Europos parlamentą ir tikisi, kad jam įsikišus situacija keisis.

11:55 Europos ombudsmenė Emily O’Reilly (Airija) kviečia visus žurnalistus (taip pat nevyriausybines organizacijas ir piliečius) skųsti jai atvejus, kai nepavyksta gauti informacijos iš viešų ES institucijų. Jos teigimu, nors teisinės normos, reguliuojančios informacijos prieinamumą, yra gana geros, tačiau įvairiuose lygiuose yra sudaromos praktinės kliūtys, informacija “užšaldoma” arba bandoma sakyti, kad ją teikti yra “sunku”, “kenkia komerciniams interesams” etc. Ombudsmenė mano, kad Europos Komisija taip pat turėtų paklusti skaidrumo taisyklėms, nes didelė dalis lobizmo, ir gal net svarbesnioji jo dalis, vyksta būtent Europos Komisijos lygiu.

11:40 Šiuo metu, kai Europos parlamentarai dalyvauja rinkimų kampanijose, Briuselyje – lobistų darbymetis, jie kviečia be vadovų ir vadovių likusius dirbti parlamentarų padėjėjus vakarienės🙂 Programuotojų ir žurnalistų sukrtame lobizmo debesyje – Lobby cloud – galima rasti dokumentus, kuriuos lobistai (legalūs) siunčia ES institucijoms.  Kūrėjai norėtų dar užgriebti susirašinėjimą tarp lobistų. Galvoju apie Lietuvą, kur dar turime įpratinti lobistus ir valstybės tarnautojus lobizmą – dokumentus, susitikimus –  dokumentuoti.

2014 05 09 09:45 Tuoj prasidės. Kolegos “sužavėti” iniciatyva Lietuvoje kontroliuoti šiuolaikinį meną.

2014 05 08 23:35 Šiandien, konferencijos išvakarėse, vyko tradicinis Hakatonas, koduotojų spiečius, kurį vėl organizavo duomenų entuziastas ir praktikas iš Vokietijos Friedrich Lindenberg, taip pat Stefan Urbanek, Stefan Candea ir Sebastian Mondial, nespėjau nueiti pažiūrėti. Bet apie Friedrich papasakot verta.

Į klausimą “Kas tu, programuotojas ar žurnalistas?” jis turi atsakymą: “Neturėtume tiek dėmesio kreipti į skirtumą tarp jų. Tai verčia žurnalistus galvoti, kad jie niekada be pagalbos negalės susitvarkyti su duomenimis, o programuotojus – kad jie nesugebės patys duomenyse pamatyti įdomios istorijos, o tai yra nesąmonė. Tas pats lyg žurnalistas sakytų: “Niekada nenaudosiu telefono, nes darau visus interviu akis į akį”. Žvelkime praktiškiau”.

Naujausia Friederich Lindenberg iniciatyva – http://openinterests.eu/, briliantas. Padedamas bendraminčių iš lobizmą ES stebinčių visuomeninių organizacijų Friedrich sujungė keturias duomenų bazes – Europos skaidrumo registrą ( Transparency Registrer, dar vadinama Europos lobistų registru), Europos parlamento ir Europos Komisijos Ekspertų grupių registrą, Europos Komisijos Finansų skaidrumo sistemą (tiesioginės EK išlaidos, tarp jų ir tyrimų finansavimas) bei Viešųjų pirkimų registrą (Tenders Electronic Daily, TED, kur registruojami viešieji pirkimai Europoje). Kataloge dabar 74790 organizacijos, 17385 asmenys, 7372 viešosios institucijos, 6492 atstovai, 822 ekspertų grupės, 2 ES institucijos, galima naršyti ir sužinoti, kas ko nori, kas kiek yra gavę, kas su kuo susiję. Išbandžiau su nuclear. Išbandykit ir jūs. Rytoj Friedrich Lindenberg kartu su Paolo Menon ir Mindaugu Paulavičiumi  @12:00-13:00 “Public spending in the EU/EFTA: the best system money can buy?”

Gal galėtume pakviesti Dataharvest+ kitąmet į Vilnių, kad ir į VU naująją biblioteką? Būtų proga mums visiems pamatyti geriausius Europos Šarūnus Černiauskus ir Mantus Dubauskus! Ir kainuotų pigiau.

b.d.

@au__dra