Aš penkerius metus buvau pagrobta ateivių, moku Sirijaus žvaigždės* kalbą, esu gerai susipažinusi su ateivių papročiais, nes kitaip Visatoje gyventi būtų neįmanoma. Tačiau tai, ką patyriau, nustebino ir mane.
Šeštadienį, likus parai iki ypatingo mėnulio užtemimo, išgirdau beldimą į duris. Atidariusi jas pamačiau mažą grupę ateiviškos išvaizdos žmonių, besiveržiančių į mano butą. Jie šaukė ateivių kalba. Svečius įleidau į vidų. Jie buvo nusiprausę, gražiai susišukavę ir kvepėjo brangiais kvepalais. Jie suėjo į virtuvę. Jie nekalbėjo jokia Europos kalba. Bet kaip jau sakiau, moku ateiviškai, todėl supratau, ką jie man sako.
Jie papasakojo man, kad pirmas ar antras pagal skaitytojų apsilankymus Lietuvoje informacijos portalas Delfi publikavo arabų kalbą mokančios lietuvės laišką, kuriame ji teigė mačiusi baisių dalykų Budapešte.
Dėl „laiško“ skelbiamų faktų ir paties šaltinio kilus diskusijai feisbuko grupėse Factcheck LT bei Žiniasklaidos simptomai ir paaiškėjus, jog teksto šaknys siekia Ukrainą, Delfi publikacijoje atsirado pataisymų.
Vietoj anksčiau skelbtos „arabų kalba kalbančios lietuvės“ portalas kaip teksto autorę nurodė Aidą Bolivar. Netrukus ji buvo įvardyta kaip „žurnaliste prisistačiusi“.
A.Bolivar internete prisistato kaip „psichologijos mokslų kandidatė“, baigusi Maskvos pilietinio švietimo mokyklą, dar ji – Politinių procesų tyrimo centro direktorė, mokanti rusų kalbą. Prie internete esančios publikacijos skelbiama, esą ji buvusi JT taikos misijose „Libane, Izraelyje, Etiopijoje ir kitose šalyse“. Daugiau informacijos apie politinės analizės centrą internete rasti nepavyko. Žurnalistai Ukrainoje patvirtinti A.Bolivar skelbiamų kompetencijų negalėjo.
Internete tęsiantis diskusijai dėl publikacijos Delfi tekstą perkėlė iš „Piliečio“ rubrikos į „užsienio naujienas“. Perrašė antraštę prismaigstydami žodžių „esą“, taip esą atsiribodami nuo to, kas tekste pasakyta. Neva, jeigu ką, jūs aiškinkitės su ta Aida Bolivar, ką mes žinom, ką ji matė, o ko ne, mes tik publikuojam įvairias nuomones ir apibendrinimus apie žmonių grupes.
Esą žmonės ar dėl ligos, ar dėl darbo, ar dėl kitų jiems vieniems žinomų priežasčių galėtų pasakyti ar parašyti bet ką, o Delfi žurnalistai ir redaktoriai esą tai nemirktelėję publikuotų.
Esą, žiūrėkit, Aidą Bolivar kalbino kažinkuri Ukrainos televizija, argi tai ne tas pats, lyg ji būtų laišką į Delfi parašius?
Esą, tik jau nekaltinkite mūsų neapykantos kurstymu, nesakykite, kad mes netikriname nei šaltinių, nei tekste pateikiamų faktų tikrumo. Esą, tai ne mūsų darbas. Esą, jeigu mes pagauname interneto antį, tai mūsų darbas yra ją pakepti, kad žmonės toliau dalintųsi ir skanautų. Esą, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Estijos Delfiui ir visiems Europos žurnalistams šią vasarą išaiškino, kad redakcija atsakinga ir už komentarus po tekstu, ką jau kalbėti apie publikuojamus tekstus, bet kas Lietuvoje tą sprendimą skaitė, galimai niekas net nežino. Gal net savaitgalį Delfyje budintys žurnalistai jo nėra girdėję.
Kaip kitaip galėtų po A. Bolivar „parašytu” tekstu kelias dienas kabėti komentarai, kuriuose skleidžiama etninė, religinė ir rasinė neapykanta, minimos dujų kameros, šaukiamasi Hitlerio ir Breiviko, kur skaitytojai kviečiami eiti pirkti ginklų, raginami naikinti žmones, nes jie “kaip maras“? 
Ateiviai stebėjosi, kaip žemiečiai nesupranta Fermi paradokso ir suka galvas, kodėl iki šiol nepavyko aptikti kitų civilizacijų Visatoje siunčiamų signalų. „Sprendžiant iš jūsų naujienų portalų, jūs patys į save žiūrite kaip į ateivius ir didinate informacinį triukšmą taip, kad žmonės su žmonėmis nesusikalbėtų“, – sakė man jie. Esą, neapsikentę Sirijaus žvaigždės gyventojai nusprendė nepaisyti Fermi paradokso ir bandė susisiekti su vyriausiąja Delfi redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene bei politikos redaktore Loreta Laučiuviene, bet galimai komunikacijos linijos užimtos arba redaktorės nemoka ateiviškai ir šių signalų neskiria nuo automobilio variklio burzgesio.
Todėl ateiviai patarė kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją prašyti paskelbti šią publikaciją neetiška ir pažeidžiančia įstatymus, įpareigoti Delfi ją išimti ir tobulinti savo redakcinę politiką.
Ateiviai primygtinai liepė, kad perduočiau žinią verslininkams, perkantiems reklaminį plotą Delfyje. „Pagalvokite, ar tikrai norite remti neapykantos kurstymą? Norite, kad Jūsų batai ir krepšiai būtų reklamuojami šalia tokių tekstų ir juos lydinčių komentarų? Norite, kad Jūsų siūlomos prekės žmonėms asocijuotųsi su Hitleriu, su žmonių žeminimu ir kvietimais juos naikinti?” – padiktavo klausimą ateiviškiausiai atrodantis glotniai susišukavęs ateivis ir liepė šį laišką nusiųsti į Delfi rubriką „Pilietis” iš karto po mėnulio užtemimo.
*Sirijus yra viena iš artimiausių žvaigždžių, Lietuvoje matoma žiemą.
*****
Audra Čepkauskaitė yra žurnalistė, dirba radijo stotyje LRT Klasika. KTU studijavo mokslo ir technologijų istoriją ir filosofiją.
Norėdami perspausdinti GŽI tekstus, susisiekite su mumis garbingesneiziniasklaidai@gmail.com
GŽI 
13 rugpjūčio, 2016 at 4:46 pm
Kažkas per daug prisižiūrėjo visokių ,,Vyrai juodais drabužiais“…