Paieška

GŽI

Garbingesnei žiniasklaidai

Tiriamosios žurnalistikos vasaros mokykla Rygoje (dėdės linija – liepos 28 d.)

Investigative_reporting_banner

Tiriamosios žurnalistikos mokykla rugpjūčio 14-16 dienomis (įvadinė diena apie ekonomiką ir politiką – rugpjūčio 13 d.) skirta Baltijos ir Skandinavijos šalių žurnalistams. Mokykloje dėstys garsūs žurnalistai-tyrėjai:

Skaityti toliau “Tiriamosios žurnalistikos vasaros mokykla Rygoje (dėdės linija – liepos 28 d.)“

G.Čiužaitė: Neteisėta, bet etiška?

Žurnalistas, kuris filmuoja nepilnametį žmogų mokykloje be jo paties ir tėvų ar kitų suaugusiųjų sutikimo, pažeidžia įstatymą, bet jo elgesys vis tiek etiškas. Tokią išvadą perša skirtingi dviejų žurnalistų darbą tiriančių institucijų atsakymai dėl vieno įvykio mokykloje.

Esu rašiusi komentarą apie “Lietuvos ryto“ žurnalistų darbą Jonavos Senamiesčio gimnazijoje pernai kovo mėnesį. Šią mokyklą esu baigusi pati, apie reporterių apsilankymą ir jo rezultatą sužinojau iš mokykloje dirbančios mamos. Istorija trumpai: trys reporteriai tyrė galimą patyčių atvejį. Anot mokytojų, į gimnaziją įleisti žurnalistai vaikų ir darbuotojų akivaizdoje nesilaikė nei įstatymų, nei mokyklos taisyklių. Vieną moksleivę reporterė netgi vijosi, stvėrė už rankos (šį epizodą sako matę grupė mokinių ir mokytojų, bet jis neužfiksuotas). Televizijos reportaže rodoma, kad paauglė buvo filmuojama jai nesutinkant ir kai reporteriai pasakė žmonėms, jog nebefilmuoja, kamerą toliau laikė įjungtą.

Skaityti toliau “G.Čiužaitė: Neteisėta, bet etiška?“

Kaip mus pagerinti

Tinklinau skubriai iš Florencijoje vykstančios žurnalistų vasaros mokyklos, kurią 2014 m. birželio pradžioje surengė Europos universiteto institutas.

@au__dra

2014 06 12 Kaip briuselinti?

 9:30 Giovanni Melogli, Tarptautinis žurnalistų aliansas (International Alliance of Journalists). Pranešėjas yra iš akies luptas garsusis florentietis Makiavelis, tik malonesnis. Kaip priimami sprendimai ES? Institucinis trikampis : Europos Komisija (siūlymo teisė), 28 komisarai (iniciatyvos teisė, politikos ir biudžeto įgyvendinimas), Europos parlamentas (balsuoja), 751 parlamentaras (piliečių atstovavimas, įstatymų ir biudžeto priėmimas, demokratinė kitų institucijų sprendimų priežiūra, gali paprašyti papildomos eilutės biudžete tam tikrai naujai svarbiai politikai), ir Europos taryba, 28 ministrai iš valstybių (įstatymų ir biudžeto taikymas, tarptautinių susitarimų sudarymas). Viena pagrindinių ES problemų, G. Melogli požiūriu, kad nesugebama komunikuoti Europos politikos piliečiams, paaiškinti, kodėl kas nors, kas daroma, yra svarbu. Po  Lisabonos sutarties yra naujovių:

Skaityti toliau “Kaip mus pagerinti“

T.Vaiseta: Mirusių žurnalistų draugija – apie ką tylime, kolegos?

Priklausau tai žurnalistų daliai, kuri – jei tik pasitaikys proga – pabandys išsiginti esą žurnalistais. Kas tik norite, bet ne žurnalistai. Nors turiu komunikacijos specialisto diplomą ir dešimties metų žurnalistinio darbo stažą.

Kodėl taip yra, atsakyti paprasta: sieti save su šia profesija Lietuvoje tapę nejauku dėl labai stipraus simbolinio fono. Fono, kuris tave iš karto susieja ne su kilniausiais žurnalistikos tikslais (žodžio laisvė, tiesos paieška), o su mūsų laike ir erdvėje susiklosčiusiomis struktūrinėmis ydomis – politiniu spaudimu ir užsakymu, par(si)davimu, šmeižtu, šantažu ir visomis kitomis sisteminėmis negandomis, kurios bent jau besidomintiems žiniasklaida yra gerai žinomos. Tiesą sakant, gali dirbti kaip nori – vis tiek būsi susietas su šiuo fonu. Ir taip darantieji bus teisūs.

Skaityti toliau “T.Vaiseta: Mirusių žurnalistų draugija – apie ką tylime, kolegos?“

Dataharvest +

18:00 Rašteliai (blogas) iš Briuselio, kur gegužės 9-10 vyko Dataharvest+ 2014, ketvirtasis kasmetis žurnalistų-tyrėjų, duomenininkų ir koduotojų festivalis. Grandai pristatė mums geriausius tyrimus, naujus metodus ir įrankius. Už superfestivalį ačiū jo organizatoriams – žurnalistei Brigitte Alfter @Hackette7 ir jos bendraminčiams. Daugiau nei 200 dalyvių iš Europos, Kataro, Indijos, JAV! Pabūkit nebuvę 🙂

Skaityti toliau “Dataharvest +“

D.Baranauskienė: Žiniasklaida ir NVO – partneriai ar priešai smurto prieš moteris įveikime?

Gerbiama Goda Juocevičiūte, komentaro „Metų įvykis – vakarėlių liūto ir panteros pasidraskymas“ autore. Labai norėčiau jus informuoti apie pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms organizavimą, Specializuotos pagalbos centrų (SPC) veiklą ir ypač – problemos viešinimą žiniasklaidoje. Iš karto pasisakau, kad tai darau savanaudiškai. Ir ne todėl, kad turėsiu iš to bent kokios finansinės naudos (aš nesu net „neetatinė autorė jokiame žiniasklaidos „liūte“ ar „panteroje“).

Darau tai todėl, kad jūsų rašinėlis „Metų įvykis – vakarėlių liūto ir panteros pasidraskymas“ savo įžeidžiančia retorika ir visiškų faktų neišmanymu užgavo mane kaip feministę ir kaip profesionalę, 11 metų organizuojančią specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto šeimose nukentėjusioms moterims, dalyvavusią Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo kūrimo grupėje, kūrusią Specializuotos pagalbos centrų programą ir dirbančią tokiame centre. Skaityti toliau “D.Baranauskienė: Žiniasklaida ir NVO – partneriai ar priešai smurto prieš moteris įveikime?“

A.Čepkauskaitė: Pirmininkės užrašai

Kiekvieną kartą, kai gatvėmis pralekia sirenas įjungusi greitoji pagalba, gaisrinė ar policija, mūsų kūnai įsitempia, širdys pradeda smarkiau plakti. Jie skuba ne pas mus, mums nėra ko nerimauti, bet reaguojame kūniškai, nevalingai. Kai kurie šunys išgirdę sirenas pradeda kaukti. Viena teorija sako, esą sirenose jie girdi staugiantį gentainį ir bando jam atsakyti, o kita – kad mus erzinantis, nerimą ir raumenų įtampą sukeliantis garsas šunims yra fiziškai skausmingas.

Tam sirenos ir sugalvotos – kad pasibaidę spruktume iš kelio, nes pagalbos laukiantiems gali būti svarbi kiekviena akimirka. Paprotys švyturėlius ir įspėjamuosius garso signalus naudoti po miestą vežiojant politikus – ne toks pagrįstas. Keletą mėnesių Vilniuje žmonių kūnai vis įsitempinėjo, šių garsų buvo daugiau nei įprasta, o naujienų portaluose buvo aptarinėjama, kas atvažiavo, kaip buvo pasitiktas ir priimtas, ar mus papeikė, ar pagyrė, nes Lietuva šį pusmetį pirmininkavo ES Tarybai. Skaityti toliau “A.Čepkauskaitė: Pirmininkės užrašai“

Paremkime Ukrainos žurnalistus

Lietuvos žurnalistai kartu su Tarptautine žurnalistų federacija (International Federation of Journalists, IFJ), Europos žurnalistų federacija (European Federation of Journalists, EFJ), Žurnalistų gynimo komitetu (Committee to Protect Journalists, CPJ) ir visa pasaulio žurnalistų bendruomene smerkia brutalius Ukrainos saugumo pajėgų išpuolius prieš žurnalistus, nušviečiančius masinius protestus Kijeve. Skaityti toliau “Paremkime Ukrainos žurnalistus“

Diskusija apie informacijos šaltinio apsaugą 2013 11 12

I dalis

BNS direktorė J. Eivaitė: reikia bendros žurnalistų pozicijos.

Režisierė I.Kurklietytė,  režisierius ir aktorius R. Abukevičius: Informacijos šaltinio apsaugos trūkumai – ne tik žurnalistų, bet ir menininkų, kuriančių pagal faktą, problema.

Advokatė L. Meškauskaitė: žurnalisto statusas, baudžiamosios atsakomybės pakeitimas administracine. Reikia garantijų dėl informacijos šaltinio paslapties, kokias turi advokatai, bet žurnalistams, o ne klounams. Šmeižto ir įžeidimo dekriminalizavimas.

VU Žurnalistikos instituto direktorius D. Jastramskis: žurnalistų registracija – ne išeitis. Leidinių registravimas.

Žurnalistė M. Vitureau: informacijos šaltinio apsauga Prancūzijoje.

Advokatė L.Meškauskaitė: LŽS dalyvavimas procese.

Žurnalistas I.Krasauskas, viešųjų ryšių atstovas, tinklaraštininkas L. Ulevičius: žurnalisto statuso problema.

II dalis

Žurnalistas V.Valentinavičius: keisti Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), kad su informacijos šaltinio atskleidimu susijusius sankcionavimus vykdytų ne pirmos instancijos, apylinkės, o antros instancijos, apygardos teismas.

Advokatė L. Meškauskaitė: turėtų būti 2-3 teisėjai, kurie specializuojasi žodžio laisvės bylose.

Žurnalistė R. Pakalkienė: kaip gali žurnalistas apsaugoti šaltinį, kai paimamas jo kompiuteris?

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) teisininkas K.Liutkevičius: su procesiniais veiksmais susijusi viena didžiausių spragų – reikia specialių nuostatų susijusių su krata ir poėmiu, kurie gali atskleisti informacijos šaltinį.

Advokatė L.Meškauskaitė: kodėl žurnalistams reikėtų specialios atsakomybės.

Žurnalistas V.Valentinavičius: kratos ir poėmio skirtumai. Laipsniškas įstatymų tobulinimas.

VU Žurnalistikos instituto direktorius D. Jastramskis: šaltinis turi būti galvoje, kompiuteris – ne ta vieta.

Diskusija: ar reikia Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžti konkrečiau, kas yra informacijos šaltinio apsauga

Žurnalistas V.Valentinavičius: žvalgybos įstatymas.

Diskusija vyko 2013 11 12 Vilniuje, knygyne “Jauku“.

>>>>> grįžti į pradžią

Create a free website or blog at WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑