Nemirtingos M. Bulgakovo „Šuns širdies“ herojus daktaras Bormentalis, skaitydamas laikraščius, šiurpo lygindamas, kaip aprašymai skiriasi nuo tikrovės.

„Dar geriau, „Vakarinėse“ parašė, kad gimė berniukas, kuris groja smuiku. Šalia nupieštas smuikas ir mano fotografija, po kuria parašyta „Prof. Preobraženskis, atlikęs motinai Cezario pjūvį“.

Jei šiuos žodžius dienoraštyje įrašęs Bormentalis nebūtų asistavęs profesoriui per žmogaus liaukų persodinimo Šarikui operaciją, juk galėjo patikėti…

M. Bulgakovo aprašyta situacija 1925-ųjų Maskvoje katastrofiškai primena šių dienų Lietuvą.

Tikėti laikraščiais, kaip ir kita, modernesnių technologijų žiniasklaida, nebegali: viena – dėl profesionalumo, kita – dėl principų ir vertybių stokos.

Tada norisi pakartoti kitą nemirtingosios „Šuns širdies“ ištrauką – abiejų medicinos korifėjų pokalbį prie pietų stalo:

– Jeigu rūpinatės savo virškinimu, štai jums mano patarimas – pietaudamas nekalbėkite apie bolševizmą ir mediciną  ir neskaitykite tarybinių laikraščių.

– Hm. Bet kitokių juk nėra…

– Tai ir neskaitykite jokių. Savo klinikoje stebėjau 30 atvejų. Ką sau manote? Pacientai, neskaitantys laikraščių, jaučiasi puikiai“.

Tikiu, kad jaustis gerai galima ir skaitant laikraščius, kaip ir žiūrint ar klausant televizijos ar radijo laidų. Tik reikia, kad informaciją jiems rengiantys žmonės laikytųsi profesionalumo kriterijų ir suvoktų didžiulę žiniasklaidos atsakomybę.

Drįstu tikėti, kad http://www.gzi.lt prisidės prie abiejų dalykų stiprinimo.

Šis tekstas buvo publikuotas 2007 m. http://www.gzi.lt  skiltyje „GŽI draugijos blogas“