A.Navickas apie žiniasklaidos laisvę

Nėra kito tokio daugiaveidžio žodžio kaip „laisvė“. Dažnai šiuo žodžiu vadiname net tai, kas ne tik neišlaisvina, bet sukausto, paralyžiuoja žmogaus mąstymą. Pranykus, bent jau iš dalies, išorinei cenzūrai, šiuolaikinė žiniasklaida pati tampa pavojingu vidinės mąstymo cenzūros mechanizmu. Turiu galvoje pirmiausia tai, kad žiniasklaidos vaidmenį mūsų gyvenime sunku pervertinti.

Nors patys žurnalistai apsimestinai kukliai tvirtina, jog jie tėra tarpininkai, kurie perteikia kitų nuomones, jog žiniasklaida tėra mūsų gyvenimo veidrodis, iš tiesų masinės informavimo priemonės šiandien ne tik mums uždeda akinius, paryškinančius vienas detales bei paliekančius anapus regos lauko kitas, tačiau taip pat primeta savo vertinimo standartus ar net daro stiprų psichologinį spaudimą gyventi pagal žurnalistų sukonstruotą gyvenimo būdą.

Lietuvoje žiniasklaidos akiniais vis dar labai pasitikima. Daug labiau nei gilesnes demokratines tradicijas turinčiose Vakarų valstybėse. Jokiu būdu tai nereiškia, kad mūsų žiniasklaida kokybiškesnė.

Priešingai, mūsų didieji dienraščiai didžiąja dalimi primityvūs ir bulvariniai, daugumai žurnalistų kalbos apie jų pilietinę atsakomybę kelia juoką. Beribis pasitikėjimas žiniasklaidos pateikiamu pasaulėvaizdžiu atveria dideles manipuliacijos galimybes.

Formaliai tvirtinama, kad žiniasklaida mūsų valstybėje siekia būti „teisinga, tiksli ir nešališka“ (Visuomenės informavimo įstatymas). Deja, realiai žiniasklaida yra tapusi verslu, kur daugiausia rūpinamasi pelnu, o ne žmonių teise gauti informaciją. Dėl didesnio pelno neretai aukojama sąžinė, pilietinė atsakomybė.

Riba tarp objektyvios informacijos, nuomonių ar net paslėptos reklamos yra pavojingai nusitrynusi. Vieša paslaptis, kad ne viena visuomenės informavimo priemonė pastaraisiais metais mutavo į prasčiausią propagandos ruporą.

Lietuviška žiniasklaida yra susikūrusi savą „idealaus informacijos vartotojo“ sampratą, į kurią orientuojasi. „Idealus vartotojas“ – tai žmogus, paniręs į trumpalaikių malonumų srautą, nuolat trokštantis naujų, stiprių potyrių, nesaistomas vertybinių įsipareigojimų bei nesunkiai galintis keisti savo skonį ar įsitikinimus atsižvelgdamas į žiniasklaidos skelbiamos reklamos įtaką.

Nors žurnalistai įtikinėja, kad jie paprasčiausiai bando tenkinti žmonių lūkesčius, labai svarbu įsisąmoninti, kad žiniasklaida pati visomis išgalėmis kuria „idealų vartotoją“, kurio poreikiai užtikrina jos komercinę sėkmę.

Tokiam žmogui iš tiesų nebereikalinga sąžininga ir įvairiapusė informacija, jam daug jaukiau žiniasklaidos nugrimuotame pasaulyje, kuriame galima maitintis kitų sugromuliuotais produktais.

Mano įsitikinimu, apie visa tai per mažai kalbama, diskutuojama.  Didelė dalis žurnalistų iškreiptai suvokia profesinį solidarumą. Pastarasis nereiškia abejingumo, kai žiniasklaida virsta purvasklaida.

Prešingai, tikras solidarumas reikalauja ginti žiniasklaidos prestižą, drąsiai kritikuojant piktnaudžiavimus ir savo elgesiu liudijant, jog gali būti ir kitokia – sąžininga ir žmonių teise žinoti tiesą – besirūpinanti žiniasklaida.

Šis tekstas buvo publikuotas 2007 m. http://www.gzi.lt  skiltyje „GŽI draugijos blogas“

Naujienų portalai smerkia negarbingą žiniasklaidą

Stebėdami „Respublikos leidinių grupės“ vykdomą kampaniją prieš naujienų portalą DELFI, matydami, jog portalą siekiama apšmeižti, pasisavinti jo prekės ženklą, klaidinti auditoriją ir nesąžiningai konkuruoti, raginame Žurnalistų sąjungą, Žurnalistų etikos inspektorių, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją bei teisėsaugos institucijas įvertinti šiuos veiksmus.

Pažymime, kad kryptingai skleidžiama „Respublikos leidinių grupės“ informacija apie DELFI veiklą ir portalo vadovus prasilenkia su esminiais žurnalistikos principais – sąžiningumu, objektyvumu, etiškumu, atsakomybe ir kt.

Atkreipiame dėmesį, kad „Respublikos leidinių grupė“ DELFI vardą naudoja siekdama išpopuliarinti naują portalą.

Deja, tai ne pirmas kartas, kai „Respublikos leidinių grupė“ valdomas žiniasklaidos priemones paverčia šantažo ar chuliganiškų išpuolių prieš atskirus asmenis ar organizacijas įrankiu.

Atsakingas institucijas raginame neatidėliojant įvertinti, ar „Respublikos leidinių grupės“ veiksmai bei jos portale pateikiama informacija nepažeidžia Visuomenės informavimo, Reklamos, Autorinių teisių, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio ir kitų įstatymų.

Tikimės, kad „Respublikos leidinių grupės“ savininkai, redaktoriai ir žurnalistai turi savigarbos ir jaučia atsakomybę už skelbiamą informaciją, kviečiame juos konkuruoti etiškais būdais ir informacijos kokybe.

Vienbalsiai sutariame nebecituoti ir spaudos apžvalgose nebenaudoti negarbingų „Respublikos leidinių grupės“ dienraščių informacijos.

Alfa.lt redaktorius Virgis Valentinavičius

Balsas.lt redaktorius Saulius Spurga

Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas

Lrt.lt redaktorius Mindaugas Nastaravičius

Vz.lt redaktorius Linas Kmieliauskas

Savo poziciją pareiškimu išdėstė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga. Pasak jos, „žiniasklaidos verslo tarpusavio kova virsta kova be taisyklių“:

Lietuvoje nėra realios žiniasklaidos verslo savireguliacijos, todėl aštrėjanti tarpusavio žiniasklaidos priemonių savininkų kova dėl auditorijos tampa kova be taisyklių ir jokios etikos.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje užviręs informacinis karas dėl naujai atisiradusio portalo yra akivaizdus negarbingos žiniasklaidos verslo pavyzdys. Nepaisant svarbių ir aktualių temų paviešinimo „Respublikos“ leidiniuose apie anoniminių komentarų svarbą ir pavojus visuomenei, pastaruoju metu dienraštyje „Respublika“ ir kai kuriuose kituose leidiniuose skelbiami straipsniai bei komentarai apie naujienų portalo http://www.delfi.lt vadovus yra ne kas kita, kaip bandymas atkreipti visuomenės dėmesį į naujai atsirandantį beveik identiško pavadinimo konkuruojantį naujienų portalą internete.

Tačiau priemonės, kuriomis tai daroma, akivaizdžiai pažeidžia esminius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (priimtas 2005 05 15) principus. Visų pirma, priimant šį kodeksą buvo akcentuojama, kad priimantieji jį nesieja savęs su tais viešosios informacijos rengėjais, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingus konkurencijos principus.

Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga ragina žiniasklaidos priemonių savininkus atsitokėti ir dar kartą sugrįžti prie pamatinių garbingos žurnalistikos ir žiniasklaidos verslo principų. Primename, kad bendrame žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse esame įsipareigoję, kad „viešosios informacijos rengėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke“. Be to, esame susitarę, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti kritinių kūrinių tam, kad suvestų asmenines sąskaitas. Maža to, siekdami visuomenės dėmesio, turime konkuruoti idėjomis ir darbais, todėl draudžiama žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui plagijuoti kito asmens sukurtą kūrinį. Tai reiškia, kad nauji leidiniai ar kitos žiniasklaidos priemonės neturėtų ateiti į rinką tapačiais ar labai panašiais pavadinimais taip klaidindami visuomenę. Neseniai panaši istorija nutiko su laikraščio „Lietuvos aidas pavadinimu“, šiuo metu jau problemos kyla ir dėl pavadinimo delfis.

Tačiau šiandieninė konkurencija jau akivaizdžiai peržengė sveiko proto ribas. Etikos kodekse žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai, saugodami savo profesinę garbę ir prestižą, turi gerinti savitvarką visuomenės informavimo srityje. Tai neturėtų likti tik skambiais žodžiais. Lietuvos žurnalistų sąjunga ragina kolegas žurnalistus nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauti negarbingoje leidėjų konkurencijoje.

Žurnalistų bendruomenė viešai kreipiasi į žiniasklaidos priemonių savininkus ir jų paskirtus vadovus bei ragina baigti negarbingą kovą ir susivienyti į realias leidėjų savitvarkos institucijas. Primename, kad bendrą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą pasirašė ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija. Todėl jos aiški pozicija leistų ne tik išspręsti dabartines problemas, bet ir padėtų ateityje išvengti panašių konfliktų.

Tačiau jei artimiausiu metu negarbinga konkurencija žiniasklaidoje tęsis ir į šią kovą bus įtraukiami žurnalistai, Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlys kardinalias bendradarbiavimo su negarbingais leidėjais priemones. Visų pirma, LŽS gali atsisakyti bendro etikos kodekso su leidėjais ir taip atsiriboti nuo jų negarbingo verslo.

Stebėdami „Respublikos leidinių grupės“ vykdomą kampaniją prieš naujienų portalą DELFI, matydami, jog portalą siekiama apšmeižti, pasisavinti jo prekės ženklą, klaidinti auditoriją ir nesąžiningai konkuruoti, raginame Žurnalistų sąjungą, Žurnalistų etikos inspektorių, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją bei teisėsaugos institucijas įvertinti šiuos veiksmus.

Pažymime, kad kryptingai skleidžiama „Respublikos leidinių grupės“ informacija apie DELFI veiklą ir portalo vadovus prasilenkia su esminiais žurnalistikos principais – sąžiningumu, objektyvumu, etiškumu, atsakomybe ir kt.

Atkreipiame dėmesį, kad „Respublikos leidinių grupė“ DELFI vardą naudoja siekdama išpopuliarinti naują portalą.

Deja, tai ne pirmas kartas, kai „Respublikos leidinių grupė“ valdomas žiniasklaidos priemones paverčia šantažo ar chuliganiškų išpuolių prieš atskirus asmenis ar organizacijas įrankiu.

Atsakingas institucijas raginame neatidėliojant įvertinti, ar „Respublikos leidinių grupės“ veiksmai bei jos portale pateikiama informacija nepažeidžia Visuomenės informavimo, Reklamos, Autorinių teisių, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio ir kitų įstatymų.

Tikimės, kad „Respublikos leidinių grupės“ savininkai, redaktoriai ir žurnalistai turi savigarbos ir jaučia atsakomybę už skelbiamą informaciją, kviečiame juos konkuruoti etiškais būdais ir informacijos kokybe.

Vienbalsiai sutariame nebecituoti ir spaudos apžvalgose nebenaudoti negarbingų „Respublikos leidinių grupės“ dienraščių informacijos.

Alfa.lt redaktorius Virgis Valentinavičius

Balsas.lt redaktorius Saulius Spurga

Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas

Lrt.lt redaktorius Mindaugas Nastaravičius

Vz.lt redaktorius Linas Kmieliauskas

Savo poziciją pareiškimu išdėstė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga. Pasak jos, „žiniasklaidos verslo tarpusavio kova virsta kova be taisyklių“:

Lietuvoje nėra realios žiniasklaidos verslo savireguliacijos, todėl aštrėjanti tarpusavio žiniasklaidos priemonių savininkų kova dėl auditorijos tampa kova be taisyklių ir jokios etikos.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje užviręs informacinis karas dėl naujai atisiradusio portalo yra akivaizdus negarbingos žiniasklaidos verslo pavyzdys. Nepaisant svarbių ir aktualių temų paviešinimo „Respublikos“ leidiniuose apie anoniminių komentarų svarbą ir pavojus visuomenei, pastaruoju metu dienraštyje „Respublika“ ir kai kuriuose kituose leidiniuose skelbiami straipsniai bei komentarai apie naujienų portalo http://www.delfi.lt vadovus yra ne kas kita, kaip bandymas atkreipti visuomenės dėmesį į naujai atsirandantį beveik identiško pavadinimo konkuruojantį naujienų portalą internete.

Tačiau priemonės, kuriomis tai daroma, akivaizdžiai pažeidžia esminius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (priimtas 2005 05 15) principus. Visų pirma, priimant šį kodeksą buvo akcentuojama, kad priimantieji jį nesieja savęs su tais viešosios informacijos rengėjais, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingus konkurencijos principus.

Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga ragina žiniasklaidos priemonių savininkus atsitokėti ir dar kartą sugrįžti prie pamatinių garbingos žurnalistikos ir žiniasklaidos verslo principų. Primename, kad bendrame žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse esame įsipareigoję, kad „viešosios informacijos rengėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke“. Be to, esame susitarę, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti kritinių kūrinių tam, kad suvestų asmenines sąskaitas. Maža to, siekdami visuomenės dėmesio, turime konkuruoti idėjomis ir darbais, todėl draudžiama žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui plagijuoti kito asmens sukurtą kūrinį. Tai reiškia, kad nauji leidiniai ar kitos žiniasklaidos priemonės neturėtų ateiti į rinką tapačiais ar labai panašiais pavadinimais taip klaidindami visuomenę. Neseniai panaši istorija nutiko su laikraščio „Lietuvos aidas pavadinimu“, šiuo metu jau problemos kyla ir dėl pavadinimo delfis.

Tačiau šiandieninė konkurencija jau akivaizdžiai peržengė sveiko proto ribas. Etikos kodekse žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai, saugodami savo profesinę garbę ir prestižą, turi gerinti savitvarką visuomenės informavimo srityje. Tai neturėtų likti tik skambiais žodžiais. Lietuvos žurnalistų sąjunga ragina kolegas žurnalistus nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauti negarbingoje leidėjų konkurencijoje.

Žurnalistų bendruomenė viešai kreipiasi į žiniasklaidos priemonių savininkus ir jų paskirtus vadovus bei ragina baigti negarbingą kovą ir susivienyti į realias leidėjų savitvarkos institucijas. Primename, kad bendrą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą pasirašė ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija. Todėl jos aiški pozicija leistų ne tik išspręsti dabartines problemas, bet ir padėtų ateityje išvengti panašių konfliktų.

Tačiau jei artimiausiu metu negarbinga konkurencija žiniasklaidoje tęsis ir į šią kovą bus įtraukiami žurnalistai, Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlys kardinalias bendradarbiavimo su negarbingais leidėjais priemones. Visų pirma, LŽS gali atsisakyti bendro etikos kodekso su leidėjais ir taip atsiriboti nuo jų negarbingo verslo.

Šis tekstas  publikuotas 2007 m. http://www.gzi.lt