Paieška

GŽI

Garbingesnei žiniasklaidai

Žyma

politinė reklama

Stebėsenos eksperimentas. 2012 metų Seimo rinkimai rajoniniuose laikraščiuose

2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. vykdėme eksperimentą, kuriuo siekėme išsiaiškinti, ką Lietuvos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu rajoninė spauda paskelbė apie savo rinkimų apygardų kandidatus.

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto pirmo kurso studentams buvo paskirta arba jie galėjo pasirinkti vieną vienmandatę rinkimų apygardą. Studentai buvo padalyti į dvi grupes – vieni stebėjo leidinius, išėjusius rugsėjo 17-30 d., kiti – leidinius, kurie pasirodė spalio 1-14 d. Jie turėjo nustatyti, kiek ir kokio pobūdžio publikacijų pasirodė tos apygardos leidiniuose apie kiekvieną iš kandidatų. Atrinkome 26 rinkimų apygardas iš 71. Su tiek, mums atrodė, galėtų susidoroti studentų kursas – 49 žmonės. Stengėmės atrinkti tas apygardas, kurios atstovautų skirtingoms Lietuvos vietovėms. Kadangi sutelkėme dėmesį į rajoninę spaudą, nestebėjome Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – apygardų spaudos.

Stebėseną vykdę studentai patys aiškinosi, kokius rajoninius leidinius skaito jų pasirinktos apygardos gyventojai, susirado juos bibliotekoje, skaitė ir pildė stebėsenos anketas. Anketose prašėme nurodyti, kiek paskutinį mėnesį iki rinkimų – nuo rugsėjo 17 iki spalio 14 d. imtinai – jie aptiko užsakomųjų publikacijų ar reklamų, ir kiek  neužsakytų, t.y. žurnalistų publikacijų, kuriose buvo minimi vienmandatės apygardos kandidatai. Studentai taip pat turėjo nustatyti, kiek žurnalistų publikacijų kandidatai buvo nušviečiami teigiamai, kiek – neigiamai, ir kiek – neutraliai. Nustatydami pobūdį, studentai vadovavosi subjektyviu įspūdžiu, kuris susidaro perskaičius publikaciją apie kandidatą.

Tokios nemažos apimties stebėsenos projektą, kuriame dalyvauja studentai, įgyvendinome pirmą kartą. Gauti rezultatai nepretenduoja į mokslinį tikslumą, o studentų pasisakymai, kuriuos čia pateikiame – į plačias išvadas apie rajoninės spaudos situaciją. Kita vertus, mums atrodo, kad skaičiai ir studentų pastabos gali iliustruoti tam tikras tendencijas Lietuvos rajonų periodiniuose leidiniuose.

Kodėl rajoninės spaudos stebėsena? Nepaisant tendencijos vis daugiau žinių gauti iš interneto, tyrimai rodo, jog laikraščiai tebėra svarbus naujienų šaltinis gyventojams, ypač vyresnio amžiaus, ir gyvenantiems kaime. Vietinis laikraštis turi reikšmingą vaidmenį rinkimų kampanijos metu kaip vienas iš vietinių žiniasklaidos kanalų ir yra itin svarbus kandidatams, kurie dalyvauja vienmandatėse rinkimų apygardose. Kita vertus, dėmesio rajoninės spaudos vaidmeniui rinkimų kontekste skiriama retai. Gali būti, dėl to, kad laikraščių yra daug ir reikia nemažų pajėgų jiems perskaityti. Mums padėjo studentai.

Rimčiau žiūrėti į išvardytas prielaidas paskatino po Seimo rinkimų žiniasklaidoje publikuoti komentarai. Teigta, kad Seimo rinkimų rezultatai Lietuvoje parodė, didelę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir mažų miestelių bei kaimų gyventojų. Pasak vieno autoriaus, šis skirtumas susijęs su prieinamumu prie žiniasklaidos kanalų[1]. Manome, kad rajoninių laikraščių stebėsenos rezultatai gali būti naudingi tikrinant tokius teiginius.

Antras, ne mažiau svarbus dalykas –  studentams, kurie priklauso vadinamajai interneto kartai, buvo naudinga supažindinti su rajoninės žiniasklaidos kanalų specifika. Pasibaigus eksperimentui, uždavėme klausimą, kiek iš jų pirmą kartą rimčiau pasižiūrėjo į rajoninę spaudą. Rankas pakėlė beveik visi.

Apie stebėsenos eksperimentą galite pasiskaityti čia: GZI-Stebesenos eksperimentas_2013-01-20.


[1] RUBIKAS, Ignas. Vogdamos reputaciją partijos padalino Lietuvą. Atgimimas, 2012-12-14.

Teisininkė L.Meškauskaitė: Politinės reklamos laidų žurnalistai vesti negali

Žiniasklaidos teisės srityje besispecializuojanti teisininkė Liudvika Meškauskaitė kritiškai vertina tai, kad politinės reklamos laidas per nacionalinį transliuotoją veda LTV naujienų tarnybos žurnalistė Nemira Pumprickaitė.

Jos vertinimu, tai yra akivaizdus žurnalistinės etikos pažeidimas.

“Net yra įstatyme toks draudimas, kad žinių vedėjai negalėtų dalyvauti reklamose, nes jų įtaigumas yra didesnis, mano galva, tai yra negerai, labai negerai, kada žinių vedėjas, kuris asocijuojasi su objektyvia informacija, taip pat ir dalyvauja reklamoje”, – BNS sakė L.Meškauskaitė.

Teisininkė pažymi, jog LRT televizijos rinkimų reklamos laida, kurioje dalyvaujančios partijos turi susimokėti, gali klaidinti žiūrovus, nes jie gali praleisti informaciją apie tai, kad laida – perkama.

“Žmogus gali įsijungti televizorių nebūtinai laidos pradžioje, jis nebūtai gali pamatyti tą užrašą ir, žinoma, jis gali suklysti, gali pagalvoti, kad tai yra paprasčiausia objektyvi informacija”, – aiškino ji.

Pasak L.Meškauskaitės, iš pirmo žvilgsnio žiūrovas gali nepajusti skirtumo tarp užsakomosios ir neužsakomosios informacijos, pastaroji formuojama ne tik pareiškimais eteryje, bet ir pasirenkant oponentus, temas.

“Kada yra nupirktas laikas, kada yra politinė reklama, tada reklamos užsakovas gali pasirinkti ir oponentą, temą – jis gali formuoti tos informacijos turinį. Ir, žinoma, tokia informacija nėra objektyvi”, – aiškino L.Meškauskaitė.

Ji sakė apskritai pasigendanti detalesnio politinės reklamos teisinio reglamentavimo įstatymo lygiu. Teisininkė taip pat svarstė, kad geriausia būtų, jog visuomeninis transliuotojas būtų visiškai išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų ir iš viso negalėtų skelbti reklamos.

“Lietuvoje didelė pinigų masė yra paskirstoma užsakomajai informacijai, kuri yra platinama per komercinius kanalus, netgi valstybės institucijos užsako informaciją kituose televizijos kanaluose ir kitose informacijos priemonėse, tuo metu visuomeniniam transliuotojui yra skiriamas nepakankamas finansavimas. Iš to kyla problema, kurią, aš manau, turėtų spręsti valstybės lygmeniu būtent Seimas priimdamas įstatymą, kuriuo būtų ne tik atskirta, kad visuomeninis negalėtų skelbti reklamos, taip pat ir politinės, bet iš kitos pusės visuomeniniam transliuotojui turi būti skiriamas tinkamas finansavimas”, – aiškino L.Meškauskaitė.

Prieš kurį laiką daugelis Lietuvos partijų gavo komercinį LRT televizijos pasiūlymą už tam tikrą mokestį sudalyvauti diskusijų laidoje.

“Tai – diskusijų laidos, kuriose politinių partijų atstovai, nepriklausomi kandidatai diskutuodami visuomenei aktualiomis temomis ir klausimais galės išdėstyti savo programas, rinkimų nuostatas”, – rašoma LRT TV Reklamos skyriaus partijoms pateiktame pasiūlyme.

Jame taip pat įspėjama, kad tiesioginėje laidoje galės dalyvauti ne daugiau kaip trys vienos partijos atstovai.

“Vieno asmens dalyvavimo diskusijų laidoje kaina – 21 780 litų (PVM įskaičiuotas)”, – teigiama rašte.

BNS jau rašė, kad per LTR televizija transliuojama laida “Rinkimai 2012” užkliuvo ir LRT tarybos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Kitą savaitę taryba posėdyje svartys, kaip nacionalinis transliuotojas nušviečia Seimo rinkimų kampaniją.

Pasak D.Radzevičiaus, taryba analizuos, kiek dėmesio televizija skiria politinės reklamos transliacijai, su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) suderintoms laidoms ir nepriklausomoms laidoms.

“Trečia forma turbūt labiausiai atitinkanti misiją – kai pati LRT gali ir turi inicijuoti ir organizuoti politinių procesų nušvietimą prieš rinkimus. LRT nepriklausomai nuo politinių partijų, VRK ir kitų iš šalies jėgų turi organizuoti tokius debatus”, – sakė jis.

Pati N.Pumprickaitė BNS tvirtino nematanti problemos, kad jai tenka vesti ir informacines, ir reklamines laidas. Klausiama, ar šioje situacijoje ji nemato etikos problemų, N.Pumprickaitė atsakė neigiamai.

“Tai kad manęs dar nieko neklausė, tai nežinau, ką aiškinti”, – paklausta, kaip savo situaciją aiškintų LRT tarybai, BNS sakė žurnalistė.

BNS, 2012 09 11

Deguonį prieš rinkimus dozuokime skaidriai

GŽI pakartotinai skelbia Piliečių Santalkos 2008 m. parengtas vertingas rekomendacijas leidėjams ir žurnalistams, rengsiantiems informaciją apie artėjančius Seimo rinkimus. Pasiūlymai pravers norintiems suplanuoti darbą rinkimų kampanijos metu, išvengti profesinių krizių bei kaltinimų ir geriau tarnauti viešajam interesui.

Gerbiamasis žurnaliste ir leidėjau,

Jūsų dėmesiui siūlome Piliečių Santalkos parengtus „10 pasiūlymų žiniasklaidai-2008”. Tai rekomendacijos visuomenės informavimo priemonių savininkams, leidėjams bei redakcijoms, kurios rengs informaciją apie artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

Lietuvos žiniasklaida per 18 nepriklausomybės metų nuėjo savitą pamokų kelią siekdama geriau informuoti Lietuvos piliečius ir skaidriau nušviesti rinkimu kampanijas.

Vieniems tai sekėsi geriau, kitiems sunkiau.

Šiais pasiūlymais žiniasklaidos priemonės yra skatinamos sukurti savo informavimo strategiją rinkimų metui: apsispręsti kokios veiklos turėtų imtis žurnalistai ir kokios vengti arba iš viso atsisakyti, kokie turėtų būti redakcijos prioritetai – kam skirtina daugiau dėmesio, daugiau žmogiškų bei finansinių išteklių, kam mažiau.

Kai kurios redakcijos pačios puikiai susiplanuoja savo strategiją ir gali patarinėti kitoms kaip tai daryti (labai apsidžiaugtumėme, jeigu pasidalintumėte savo patirtimi). Kitos galbūt neturi sąlygų tai daryti arba iki šiol rinkimus traktavo kaip dar vieną užduotį.

Šie pasiūlymai visų pirma skirti tiems, kas duoną valgo iš žurnalistikos. Tačiau taip pat atsižvelgiama į eilinį skaitytoją, klausytoją bei žiūrovą, nes žiniasklaida nėra išimtinai leidėjų ar žurnalistų reikalas. Tai pagrindinis visuomenės informavimo apie save ir savo aplinką šaltinis, tad visuomenė domisi kaip rengiama informacija, su kokiomis problemomis susiduria redakcijos ir kaip jas sprendžia. Atsižvelgiant į šį skaitytoją, vietomis šiame dokumente pateikiama tokia medžiaga, kuri gali būti savaime suprantama įgudusiems plunksnos broliams ir sesėms.

Šie pasiūlymai parengti įgyvendinant Piliečiu Santalkos projektą „Rinkis rimtai“, kurio tikslas yra skatinti piliečius balsuoti Seimo rinkimuose ir patiems įvertinti kandidatus, politinių partijų programas. Plačiau apie projektą rašoma paskutiniame šio dokumento puslapyje.

Iš anksto dėkojame už dėmesį,

Piliečių Santalka

2008 06 25

10 pasiūlymu žiniasklaidai-2008

TURINYS

Kelios pradžios pastabos…………………………………………………………………..04

1. Tapatintis su rinkėjų, o ne kandidatų poreikiais …………………………………06

2. Įsiminti, jog žurnalistas politikui teikia „viešumo deguonį“………………… 08

3. Parengti rinkimų nušvietimo strategiją…………………………………………… 09

4. Viešinti redakcijos planus rinkimams nušviesti………………………………… 11

5. Skelbti tik pažymėtą politinę reklamą …………………………………………….. 12

6. Naudotis politiniu partijų programomis …………………………………………. 13

7. Taikyti aukščiausius profesionalumo standartus ……………………………… 15

8. Apdairiai naudotis visuomenės apklausų duomenimis ……………………… 16

9. Padėti balsuotojams rinkimų išvakarėse ………………………………………… 18

10. Sutelkti darbui visas redakcijos jėgas rinkimų dieną ……. ………………….19

Naudingos svetainės, ruošiantis rinkimams …………………………………………20

Naudinga literatūra …………………………………………………………………………20

Apie Piliečių Santalką …………………………………………………………………………… 22

Patarimus skaitykite čia.

GŽI info

  >>>> grįžti į pirmąjį puslapį

Create a free website or blog at WordPress.com.

Aukštyn ↑