Paieška

GŽI

Garbingesnei žiniasklaidai

Žyma

rinkimai

Teisininkė L.Meškauskaitė: Politinės reklamos laidų žurnalistai vesti negali

Žiniasklaidos teisės srityje besispecializuojanti teisininkė Liudvika Meškauskaitė kritiškai vertina tai, kad politinės reklamos laidas per nacionalinį transliuotoją veda LTV naujienų tarnybos žurnalistė Nemira Pumprickaitė.

Jos vertinimu, tai yra akivaizdus žurnalistinės etikos pažeidimas.

“Net yra įstatyme toks draudimas, kad žinių vedėjai negalėtų dalyvauti reklamose, nes jų įtaigumas yra didesnis, mano galva, tai yra negerai, labai negerai, kada žinių vedėjas, kuris asocijuojasi su objektyvia informacija, taip pat ir dalyvauja reklamoje”, – BNS sakė L.Meškauskaitė.

Teisininkė pažymi, jog LRT televizijos rinkimų reklamos laida, kurioje dalyvaujančios partijos turi susimokėti, gali klaidinti žiūrovus, nes jie gali praleisti informaciją apie tai, kad laida – perkama.

“Žmogus gali įsijungti televizorių nebūtinai laidos pradžioje, jis nebūtai gali pamatyti tą užrašą ir, žinoma, jis gali suklysti, gali pagalvoti, kad tai yra paprasčiausia objektyvi informacija”, – aiškino ji.

Pasak L.Meškauskaitės, iš pirmo žvilgsnio žiūrovas gali nepajusti skirtumo tarp užsakomosios ir neužsakomosios informacijos, pastaroji formuojama ne tik pareiškimais eteryje, bet ir pasirenkant oponentus, temas.

“Kada yra nupirktas laikas, kada yra politinė reklama, tada reklamos užsakovas gali pasirinkti ir oponentą, temą – jis gali formuoti tos informacijos turinį. Ir, žinoma, tokia informacija nėra objektyvi”, – aiškino L.Meškauskaitė.

Ji sakė apskritai pasigendanti detalesnio politinės reklamos teisinio reglamentavimo įstatymo lygiu. Teisininkė taip pat svarstė, kad geriausia būtų, jog visuomeninis transliuotojas būtų visiškai išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų ir iš viso negalėtų skelbti reklamos.

“Lietuvoje didelė pinigų masė yra paskirstoma užsakomajai informacijai, kuri yra platinama per komercinius kanalus, netgi valstybės institucijos užsako informaciją kituose televizijos kanaluose ir kitose informacijos priemonėse, tuo metu visuomeniniam transliuotojui yra skiriamas nepakankamas finansavimas. Iš to kyla problema, kurią, aš manau, turėtų spręsti valstybės lygmeniu būtent Seimas priimdamas įstatymą, kuriuo būtų ne tik atskirta, kad visuomeninis negalėtų skelbti reklamos, taip pat ir politinės, bet iš kitos pusės visuomeniniam transliuotojui turi būti skiriamas tinkamas finansavimas”, – aiškino L.Meškauskaitė.

Prieš kurį laiką daugelis Lietuvos partijų gavo komercinį LRT televizijos pasiūlymą už tam tikrą mokestį sudalyvauti diskusijų laidoje.

“Tai – diskusijų laidos, kuriose politinių partijų atstovai, nepriklausomi kandidatai diskutuodami visuomenei aktualiomis temomis ir klausimais galės išdėstyti savo programas, rinkimų nuostatas”, – rašoma LRT TV Reklamos skyriaus partijoms pateiktame pasiūlyme.

Jame taip pat įspėjama, kad tiesioginėje laidoje galės dalyvauti ne daugiau kaip trys vienos partijos atstovai.

“Vieno asmens dalyvavimo diskusijų laidoje kaina – 21 780 litų (PVM įskaičiuotas)”, – teigiama rašte.

BNS jau rašė, kad per LTR televizija transliuojama laida “Rinkimai 2012” užkliuvo ir LRT tarybos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Kitą savaitę taryba posėdyje svartys, kaip nacionalinis transliuotojas nušviečia Seimo rinkimų kampaniją.

Pasak D.Radzevičiaus, taryba analizuos, kiek dėmesio televizija skiria politinės reklamos transliacijai, su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) suderintoms laidoms ir nepriklausomoms laidoms.

“Trečia forma turbūt labiausiai atitinkanti misiją – kai pati LRT gali ir turi inicijuoti ir organizuoti politinių procesų nušvietimą prieš rinkimus. LRT nepriklausomai nuo politinių partijų, VRK ir kitų iš šalies jėgų turi organizuoti tokius debatus”, – sakė jis.

Pati N.Pumprickaitė BNS tvirtino nematanti problemos, kad jai tenka vesti ir informacines, ir reklamines laidas. Klausiama, ar šioje situacijoje ji nemato etikos problemų, N.Pumprickaitė atsakė neigiamai.

“Tai kad manęs dar nieko neklausė, tai nežinau, ką aiškinti”, – paklausta, kaip savo situaciją aiškintų LRT tarybai, BNS sakė žurnalistė.

BNS, 2012 09 11

Deguonį prieš rinkimus dozuokime skaidriai

GŽI pakartotinai skelbia Piliečių Santalkos 2008 m. parengtas vertingas rekomendacijas leidėjams ir žurnalistams, rengsiantiems informaciją apie artėjančius Seimo rinkimus. Pasiūlymai pravers norintiems suplanuoti darbą rinkimų kampanijos metu, išvengti profesinių krizių bei kaltinimų ir geriau tarnauti viešajam interesui.

Gerbiamasis žurnaliste ir leidėjau,

Jūsų dėmesiui siūlome Piliečių Santalkos parengtus „10 pasiūlymų žiniasklaidai-2008”. Tai rekomendacijos visuomenės informavimo priemonių savininkams, leidėjams bei redakcijoms, kurios rengs informaciją apie artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

Lietuvos žiniasklaida per 18 nepriklausomybės metų nuėjo savitą pamokų kelią siekdama geriau informuoti Lietuvos piliečius ir skaidriau nušviesti rinkimu kampanijas.

Vieniems tai sekėsi geriau, kitiems sunkiau.

Šiais pasiūlymais žiniasklaidos priemonės yra skatinamos sukurti savo informavimo strategiją rinkimų metui: apsispręsti kokios veiklos turėtų imtis žurnalistai ir kokios vengti arba iš viso atsisakyti, kokie turėtų būti redakcijos prioritetai – kam skirtina daugiau dėmesio, daugiau žmogiškų bei finansinių išteklių, kam mažiau.

Kai kurios redakcijos pačios puikiai susiplanuoja savo strategiją ir gali patarinėti kitoms kaip tai daryti (labai apsidžiaugtumėme, jeigu pasidalintumėte savo patirtimi). Kitos galbūt neturi sąlygų tai daryti arba iki šiol rinkimus traktavo kaip dar vieną užduotį.

Šie pasiūlymai visų pirma skirti tiems, kas duoną valgo iš žurnalistikos. Tačiau taip pat atsižvelgiama į eilinį skaitytoją, klausytoją bei žiūrovą, nes žiniasklaida nėra išimtinai leidėjų ar žurnalistų reikalas. Tai pagrindinis visuomenės informavimo apie save ir savo aplinką šaltinis, tad visuomenė domisi kaip rengiama informacija, su kokiomis problemomis susiduria redakcijos ir kaip jas sprendžia. Atsižvelgiant į šį skaitytoją, vietomis šiame dokumente pateikiama tokia medžiaga, kuri gali būti savaime suprantama įgudusiems plunksnos broliams ir sesėms.

Šie pasiūlymai parengti įgyvendinant Piliečiu Santalkos projektą „Rinkis rimtai“, kurio tikslas yra skatinti piliečius balsuoti Seimo rinkimuose ir patiems įvertinti kandidatus, politinių partijų programas. Plačiau apie projektą rašoma paskutiniame šio dokumento puslapyje.

Iš anksto dėkojame už dėmesį,

Piliečių Santalka

2008 06 25

10 pasiūlymu žiniasklaidai-2008

TURINYS

Kelios pradžios pastabos…………………………………………………………………..04

1. Tapatintis su rinkėjų, o ne kandidatų poreikiais …………………………………06

2. Įsiminti, jog žurnalistas politikui teikia „viešumo deguonį“………………… 08

3. Parengti rinkimų nušvietimo strategiją…………………………………………… 09

4. Viešinti redakcijos planus rinkimams nušviesti………………………………… 11

5. Skelbti tik pažymėtą politinę reklamą …………………………………………….. 12

6. Naudotis politiniu partijų programomis …………………………………………. 13

7. Taikyti aukščiausius profesionalumo standartus ……………………………… 15

8. Apdairiai naudotis visuomenės apklausų duomenimis ……………………… 16

9. Padėti balsuotojams rinkimų išvakarėse ………………………………………… 18

10. Sutelkti darbui visas redakcijos jėgas rinkimų dieną ……. ………………….19

Naudingos svetainės, ruošiantis rinkimams …………………………………………20

Naudinga literatūra …………………………………………………………………………20

Apie Piliečių Santalką …………………………………………………………………………… 22

Patarimus skaitykite čia.

GŽI info

  >>>> grįžti į pirmąjį puslapį

R.Sakadolskis: Rinkimai, žodžio laisvė ir LRT

Po kelių dienų baigsis rinkimų į Seimą maratonas, o po dviejų savaičių, įvykus antram balsavimo turui, galutinai paaiškės naujoji Lietuvos parlamento sudėtis.

Ateinantį antradienį (spalio 14 d.) į eilinį posėdį susirinks Lietuvos radijo ir televizijos taryba. Jos nariai tikriausiai aptarinės šio sekmadienio balsavimo rezultatus, spėlios, kam bus patikėtas valstybės vairas.

Neaišku, kiek posėdyje bus skirta laiko aptarti vieną nebaigtą Tarybos reikalą, kuris gali būti labiau susijęs su rinkimais, negu iš pirmo žvilgsnio atrodytų – tebesitęsiančias LRT derybas su LTV2 laidos „Sankirtos“ vedėju Dariumi Kuoliu.

Darius Kuolys ir jo „Sankirtos“

Verta prisiminti, kaip visuomeninio transliuotojo eteryje atsirado D. Kuolio vedamos „Sankirtos“. Pernai tuometinė LRT administracija pasiūlė jam vesti tiesioginę laidą LTV2 kanale, koncepciją patvirtino LRT taryba. Nors laida pradėta rodyti sezono viduryje, „Sankirtos“ surado auditoriją, per kelis mėnesius tapo tarp populiariausių LTV2 laidų.

Nemaža dalimi tai lėmė ir laidos vedėjas: lietuvių kultūros istorijos tyrinėtojas, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslo bendradarbis, kelių knygų autorius, pirmasis atkurtos Lietuvos švietimo ir kultūros ministras (ir pats jauniausias pirmojoje Vyriausybėje), buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius, aktyvus organizacijos „Santara-Šviesa“ narys, artimai bendravęs su jos įkūrėju Vytautu Kavoliu, vienas iš visuomeninio judėjimo „Piliečių santalka“ steigėjų.

Sėkmę užtikrino ir platus „Sankirtų“ temų spektras – nuo švietimo ir kultūros politikos iki politinės kultūros ir pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimų. Laidose dalyvavo politinio, visuomeninio gyvenimo, mokslo, švietimo, menų atstovai. Be abejo, lėmė ir tiesioginio eterio žavesys, ir neįprasta pusvalandžio trukmė, verčianti pašnekovus glaustai dėstyti mintis.

Kai kurios „Sankirtos“ buvo labiau analitinės, kitos daugiau poleminės, ypač kai aptarinėtos  Lietuvos aktualijos. D. Kuolys nevengė aštrių klausimų, nevengė išsakyti ir savo nuomonę. Kai kurie remiami prie sienos politiniai veikėjai, mėgstantys pateikti aptakius, „lakuotus“ atsakymus, neslėpė nepasitenkinimo užduodamais nepatogiais klausimais ir jų autoriumi D. Kuoliu.

Vieniems žiūrovams vedėjo laikysena patiko, kitiems – ne, tačiau „Sankirtose“ keliami valstybei bei pilietinei bendruomenei svarbūs reikalai traukė žiūrovą, vertė jį susimąstyti – o tai ir užtikrino laidos pasisekimą ir visuomeninio transliuotojo misijos vykdymą.

Dariaus Kuolio „linčas“

Padėtis ūmai pasikeitė, LRT tarybai patvirtinus ilgametį LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėją, žurnalistą Audrių Siaurusevičių LRT generaliniu direktoriumi. Pačiame pirmame LRT tarybos posėdyje naujasis generalinis direktorius surengė D. Kuoliui teismą „už akių“. A. Siaurusevičiaus prašymu, posėdis paskelbtas uždaru, žurnalistai išprašyti iš patalpų, o D. Kuoliui – jam net nedalyvaujant – pateikti priekaištai esą jis įžeidęs LTV žurnalistą, nes kritikavęs jo parengtą reportažą, daręs spaudimą savo radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“. A. Siaurusevičius pakeltu balsu tikino eisiąs ginti LRT žurnalistą.

Tarybos nariams buvo pateiktas radijo laidos ištraukos įrašas, tačiau kadangi joje nebuvo paminėtas žurnalisto vardas ar pavardė, įžeistojo ir spaudimą patyrusio žurnalisto tapatybę teko atskleisti pačiam A. Siaurusevičiui. Paaiškėjus, jog kaltinimai mesti net nebandžius išsiaiškinti su laidos vedėju D. Kuoliu, o Tarybos nariams pademonstruotas televizijos reportažo įrašas buvo ne tas, apie kurį kalbėta radijo laidoje, A. Siaurusevičius tiesiog pareiškė, kad jeigu šis reportažas netinka, tegul susiranda kitą.

Tapo akivaizdu, jog tai, kas vyko už uždarų durų š. m. gegužės mėnesį mokesčių mokėtojų išlaikomoje LRT, neturėjo nieko bendro su neįvardytu žurnalistu, spaudimu ar tikrove. Tai buvo linčas, kurio baigtis buvo nesunkiai nuspėjama ir paaiškėjo artimu laiku.

Po savaitės LRT administracija pranešė, jog D. Kuolio sutartis vesti laidą „Tarp Rytų ir Vakarų“ nebus atnaujinta. Tačiau tuo pačiu metu paaiškėjus, jog baigėsi ir D. Kuolio televizijos laidos „Sankirtos“ sezonas, pasigirdo protestų, jog jis šalinamas iš visuomeninio transliuotojo eterio.

LRT administracijos argumentai ir tikrovė

LRT administracija primygtinai ir viešai tikino, jog nieko panašaus neįvyko, baigėsi sezonas, ir nieko daugiau. Nebuvo jokio pagrindo nei Tarybos nariams, nei „Sankirtų“ žiūrovams manyti, jog televizijos laidos rudenį nebus.

Tai dar labiau sutvirtino LTV2 vadovas Martynas Kėvišas, į kurį D. Kuolys kreipėsi, klausdamas, ar reikės dalyvauti konkurse artėjančiam sezonui. Jis sulaukė patvirtinimo, jog tokiai populiariai laidai konkurse dalyvauti nereikia.

Tačiau tikrovė buvo kita. Ji atsiskleidė besibaigiant vasarai, kada – vėlgi už uždarų durų – pradėtas svarstyti LTV2 tinklelis.  LRT generalinis direktorius paaiškino Tarybai, jog „Sankirtų“ nebus, nes laida nėra kultūrinė, o LTV2 yra būtent kultūros kanalas. Taryboje kilo diskusija apie tai, kas yra kultūra. Taip pat pastebėta, jog keičiamos dalyvavimo eteryje taisyklės, kad tai gali būti nesuprasta – kas tiko praėjusiam sezonui, netinka būsimam.

LRT taryba rugpjūčio mėnesį posėdyje įpareigojo administraciją tartis su D. Kuoliu dėl jo laidos „Sankirtos“ LTV2 eteryje ir apie rezultatus informuoti kitame posėdyje.

Savotiški LRT derybų metodai

Tarybai susirinkus rugsėjo 16 d. paaiškėjo neįprasti LRT administracijos derybų metodai. Pasirodo, pokalbiai vyko neakivaizdžiai – apsikeista tik registruotais ir elektroniniais laiškais; niekada nesusitikta pokalbiui apie galimybes bei sąlygas laidą tęsti LTV2 kanale. Asmenys, tiesiogiai atsakingi už derybas, Tarybos posėdyje nedalyvavo, o rūškanas LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius neslėpė nepasitenkinimo, jog D. Kuolys tiesiogiai bendrauja su LRT tarybos nariais.

Iš tiesų, LRT tarybos nariai prieš posėdį gavo susirašinėjimo su LRT administracija kopijas, kurios vertos ir visuomenės dėmesio.  (Šio rašinio pabaigoje skelbiamos nuorodos į medžiagą, su kuria kviečiu susipažinti.) Beje, posėdyje taip ir liko neaptarti susirašinėjime keliami klausimai apie kultūros koncepciją ir apie tai, kad iš anksto niekur neskelbta apie nelauktai susiaurėjusią kultūros sampratą LRT. Taip pat tylomis praėjo aiškėjanti LRT administracijos laikysena nevesti derybų su D. Kuoliu.

Vis dėlto LRT taryba dar kartą įpareigojo administraciją toliau tęsti derybas ir informuoti artimiausiame posėdyje, kuris ir įvyks ateinantį antradienį. Tik šį kartą LRT administracija jau nesivargino net formaliai vesti „derybų“. Iki šio rašinio parengimo nebūta jokio kontakto dėl laidos „Sankirtos“ su jos autoriumi D. Kuoliu.

Galima paklausti: kodėl derybos su vienos populiariausių LTV2 kanalo praėjusio sezono laidų autoriumi tęsiasi ilgiau negu oficialioji 2008 metų rinkimų į Seimą kampanija?

Kas slypi už LRT „nederybų“?

Šių eilučių autoriaus nuomone, LRT administracijos derybos negalėjo vykti ir tikriausiai nevyks su D. Kuoliu bent jau iki rinkimų pabaigos. Mano nuomone, jog visų čia aprašytų veiksmų – nuo pat gegužės mėnesio, kai D. Kuolys buvo pašalintas iš radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ iki „nederybų“ dėl jo laidos „Sankirtos“ – tikslas buvo vienas: nutildyti šio žmogaus balsą per visuomeninio transliuotojo eterį.

Esu įsitikinęs, jog absurdiškų kaltinimų apie kolegos žurnalisto šmeižtą tikslas buvo sukurti priežastį šalinti D. Kuolį iš LRT eterio. Jeigu tai būtų buvęs paprastas sprendimas keisti vedėjus, jis galėjo būti įgyvendintas be šių kaltinimų. Betgi naujasis vadovas ir jo bendražygiai negalėjo ar nenorėjo rizikuoti, kadangi  tokio sprendimo gali nesuprasti visuomenė; todėl reikėjo sukurti skandalą, kas ir buvo padaryta, tiesa, skubotai ir nelabai profesionaliai.

Daugiau laiko buvo sugalvoti, kaip neleisti į eterį televizijos laidos „Sankirtos“. Vasarą D. Kuolys buvo užtikrintas, jog nereikia dalyvauti konkurse, todėl nedalyvavo ir pirmojo kanalo konkurse. Artėjant rudeniui, kai jau buvo per vėlu konkursuose dalyvauti, prabilta apie tai, kad LRT turinti siauresnę nei praėjusį sezoną kultūros sampratą. Taryba tada nurodė administracijai derėtis, ką ji ir „darys“, kol Tarybos nariai nepavargs ir jų dėmesys nenukryps kitur. Nuovargio žymių jau matyti kai kurių Tarybos narių pasisakymuose.

D. Kuolys savo laidose kėlė daug nepatogių klausimų. Daugelis jų buvo skirti tiems, kas valdo valstybę. Saugumo karininko Vytauto Pociūno žūtis, jo atminimo juodinimas, LEO LT kūrimas, teismų įstatymo problemos, pastangos apriboti Seimo narių diskusijos teises, mokytojų atlyginimai, švietimo ir aukštojo mokslo reformos – tai tik kelios temos, kurių kėlimas buvo rakštis tiems, kas valdžioje.

Įtariu, jog būtent valdžioje ir slypi priežastis, kodėl naujasis LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius iš karto ėmėsi žingsnių šalinti D. Kuolį, o LRT taryba dažniausiai savo neveiklumu juos tvirtino arba bent jau nesipriešino. Įtariu, jog buvo priimtas sprendimas prieš rinkimus nutildyti D. Kuolio balsą, kad savo nepatogiais klausimais „nemaišytų“ rinkimų kampanijai.

Galimos pamokos

A. Siaurusevičius atliko visus šio reikalo vaidmenis: jis metė kaltinimus, nusprendė, kas kaltas, ir skyrė bausmę. Tai pono teisės baudžiauninkų bendruomenėje, kas negali būti toleruojama ir esant geriausioms sąlygoms, ypač kai gyvenama demokratinėje šalyje iš mokesčių mokėtojų pinigų.

LRT privalo būti sukurta skaidri, nešališka struktūra, kuri spręstų tokius ir panašius nesutarimus, konfliktus. Tokia struktūra privalo įgyti darbuotojų pasitikėjimą, turėti teisę atlikti vispusišką tyrimą, gauti informaciją, prieiti prie dokumentų, kalbėtis su žmonėmis, imtis arbitro vaidmens. Į jos veiklą būtų draudžiama kištis bet kuriam LRT darbuotojui, ir jos sprendimai turėtų būti privalomi visiems dirbantiems LRT. Ji turėtų būti nepriklausoma nuo visų kitų LRT struktūrų, įskaitant tą, kuri ją sukurtų.

Tokia struktūra turėtų būti sukurta ilgai nedelsiant ir pirmiausia ji turėtų ištirti būtent D. Kuolio pašalinimo iš LRT eterio klausimą. Tada gal visa ši nemaloni, žodžio laisvės nepuošianti istorija bent bus atnešusi naudos visuomenei.

*Autorius tuo metu buvo LRT tarybos narys.

Šis tekstas  publikuotas 2007 m. http://www.gzi.lt 

Blogą talpina WordPress.com.

Aukštyn ↑