Lankomiausia Lietuvos naujienų svetainė „Delfi“ panoro tapti dar lankomesnė truputį nepadoriu būdu. Nesmagi situacija: nors „Delfi“ išlieka tarytum patikimiausios informacijos lyderė, užsukti jon jau darosi nemalonu, nes kaskart jautiesi pigiai kvailinamas.

Delfi

O kalbu apie naują žurnalistikos madą – delfinizmą, išplitusią banalią manipuliaciją skaitytojų smalsumu, kai šie yra neišvengiamai priversti patikrinti, kas slypi po mįslinga neva intriguojančia antrašte, tai yra atlikti nuorodos paspaudimo veiksmą, užuot iš pačios antraštės sužinoję, ar verta jiems skaityti atitinkamą straipsnį.

Turbūt patys esate pastebėję, kokiais metodais redakcija vedžioja lankytojus už nosies. Štai keli tokių atseit kūrybiškų antraščių pavyzdžiai tarp lapkričio 2-osios naujienų:

Žino, kur galimai yra N. Venckienė;

Rusija su Lietuva pradėjo kalbėti kitaip;

Paaiškėjo, ką stato buvęs VP dešimtuko narys M. Marcinkevičius;

„Ryanair“ pažėrė bilietų užsisakymo naujovių;

Rado, kuo pakeisti žuvusį Pakistano Talibano lyderį.

Šių žinios pavadinimų principas toks: pateik ne naujieną, o jos užuominą, kad privalėtum žūtbūt paspausti. Nes portalui nepaspausta naujiena – tai neegzistuojanti naujiena. Nes ir naujienos nepaspaudęs skaitytojas – nevisavertis. Tuščia vieta. Vienintelė išeitis vargšei „įklikintai“ žiniai: spauskit mane ir skaitykit!

Labiausiai glumina antraštės, prasidedančios veiksmažodžiais „aiškėja“, „paaiškėjo“ arba „suskaičiavo“, „sužinojo“ ir panašiai. Be abejo, skaitytojui tik vienas kelias, kad paaiškėtų – mygti kairįjį pelės klavišą. Nemaloniausia, kad net paspaudus dažnai niekas taip ir netampa aišku, mat visas įvykis būtų puikiai tilpęs jau į pačią antraštę, pavyzdžiui: „Paaiškėjo prezidento rinkimų data“, 2013 m. spalio 2 d. Tarp kitko, žurnalistikos teorija reikalauja nepradėti antraščių veiksmažodžiu, o „Delfi“ įsismagino daryti būtent atvirkščiai.

Dar keletas atsitiktinių sunkaus delfinizmo atvejų paskutinę spalio savaitę:

Sprendimas, kurio Lietuva nepriima vienintelė ES, 2013 m. spalio 28 d.;

Neišdrįso kritikuoti, todėl privertė pasitraukti, 2013 m. spalio 27 d. (keturi veiksmažodžiai!);

„Darbiečių“ vadovė paaiškino, kodėl vyksta perversmai ministerijoje, 2013 m. spalio 25 d.;

Rusija atsiuntė laišką Lietuvai, 2013 m. spalio 24 d.;

Pamatė, kaip dirba teisėjai, 2013 m. spalio 24 d.;

Nustatyta Vilniaus centre rastos negyvos pusnuogės moters mirties priežastis, 2013 m. spalio 24 d..

Ir ad infinitum. Šios antraštės rašomos nesivadovaujant pamatine žurnalistikos užduotimi – informuoti skaitytoją. Užuot informavusi, redakcija pučia miglą į akis.

O kaip daugmaž turėtų būti? Perrašykime pateiktuosius pavyzdžius:

Tik vienoje ES šalyje nekompensuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros – Lietuvoje;

BPC vadovą trauktis privertė ministro žodžiai;

Graužinienė: viceministrai atleisti dėl praktinių įgūdžių stokos;

Rusija išreiškė konstruktyvaus dialogo su Lietuva viltį;

Teisės studentai kilsnojo storas teisėjų bylas;

Vilniaus centre pusnuogė moteris mirė nuo šalčio.

Tai štai, ponios ir ponai: kai parašai sąžiningą antraštę nestimuliuodamas tuščio smalsumo ar nesimuliuodamas nebūtos sensacijos, gali paaiškėti, kad naujienos netgi nėra. Antai žinia apie atvirų durų dieną viename teisme, ir dar parašyta taip kanceliariškai, be reportažinių detalių, mano supratimu, nėra verta didžiausio šalies portalo dėmesio. Pats prieš atversdamas šią publikaciją bandžiau spėti, kad čia bus kalba apie teismų auditą, tad redakcija įkišusi niekinę informaciją mane paprasčiausiai apsuko apie pirštą.

Šiaip šios nuorodos ir nebūčiau spaudęs – atsiverčiau tik iš reikalo savo pastaboms iliustruoti. Iš pradžių dar kantriai tikrindavau, kas paslėpta po tokiomis antraštėmis, bet pasijutęs kvailinamas nebematau reikalo – atpratau. Pratinuosi apskritai atprasti nuo paties portalo, tik kad Lietuvoje neturime adekvačių alternatyvų.

Žinoma, kartkartėm palikti mįslių antraštėse galima ir verta, ypač bulvarinėse naujienose, kaip antai: „Kiek kainuoja rusės nekaltybė“, 2013 m. spalio 31 d. Bet piktybinis piktnaudžiavimas tokia žurnalistikos principams prieštaraujančia maniera erzina ir verčia vis dažniau naršyklę tiesiog išjungti.

P. S. Taip stipriai trokštantiems paspaudimų, net skaitytojų pasitikėjimo sąskaita, penkis solidžius ir patikrintus patarimus pateikia „The Guardian“, beje, mano akimis, šauniausias antraštes kurianti žiniasklaidos priemonė, kartais straipsnio esmę sugebanti taikliai ir pagaviai sudėti vos į pusantro žodžio.

Marijaus Širvinsko tinklaraštis

>>>>> grįžti į pradžią

Advertisements