Konferencijos pranešėjai savo paskaitų medžiagą deda čia.

Spalio 10 d. 16:00 VISKAM, KAS GERA, ANKSČIAU AR VĖLIAU ATEINA PABAIGA. TAIP NUTIKO IR ŠIAI KONFERENCIJAI. Gera žinia ta, kad baigėsi tik 9-oji konferencija, o jubiliejinė, 10-oji, tikrai vyks.

Jau aišku, kada ir kur – 2017 m. Johannesburge, Pietų Afrikos Respublikoje.

Redaktoriai, žurnalistai, dėstytojai, studentai, programuotojai, duomenų analizės entuziastai,

iš Lietuvos ten mūsų buvo tik 3 (Šarūnas Černiauskas, 15min; Neringa Jurčiukonytė, Media4Change; Džina Donauskaitė, VU, Media4Change, GŽI), bet kiekvienas iš mūsų spėju patvirtintų – Globali tiriamosios žurnalistikos konferencija verta dėmesio.

Baigiu savo “tiesioginę transliaciją”, jau iš Lietuvos. Dar papildysiu šį įrašą medžiaga iš juodraščių, tad užsukite, patikrinkite, kas nauja.

Spalio 10 d. 23:00 Global investigative journalism awards/ Pasaulio tiriamosios žurnalistikos darbų apdovanojimai. Jau šeštą kartą GIJC renkami geriausi pastarojo meto tyrimai. Shining light (spindinčios šviesos) apdovanojimas skiriamas tiriamosios žurnalistikos darbams, atliktiems besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio šalyse, žurnalistams patiriant grasinimų, dirbant pavojingomis ir sunkiomis sąlygomis.

GIJC2015 nominuoti pasiūlyti net 76 nuo 2013 sausio 1 iki 2014 gruodžio 31 d. parengti tiriamieji darbai iš 34 šalių. Išrinkti 12 finalistų. Paskelbti net trys nugalėtojai.

Specialiu puikumo sertifikatu (certificate of exellence) apdovanota Janukovych Leaks žurnalistų komanda (2014-2015). Ukrainos revoliucijos metu žurnalistai išgelbėjo nuo sunaikinimo 25 tūkst. bėgančio iš šalies prezidento Janukovičiaus dokumentų. Jų analizė atskleidė neįtikėtino masto korupciją aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose. Žurnalistų komanda: Dmytro Gnap; Anna Babinets; Vlad Lavrov; Oleksandr Akimenko; Katya Gorchinskaya; Natalie Sedletska; Oleh Khomenok; Mariya Zemlyanska; Olesya Ivanova; Maksym Opanasenko; Kateryna Kapliuk; Denys Bigus.

Pirmąja vieta dalijasi du darbai.

  • The empire of ashes (angl. Pelenų imperija)Gazeta do Povo, Brazilija (2014). Penkis mėnesius trukęs tyrimas apie cigarečių kontrabandą (pelningumu ir kiekiu lenkiančią marihuanos ar kokaino) demaskavo šio organizuoto nusikalstamumo veiklos slaptą architektą – Paragvajaus prezidentą Horacio. Komanda: Mauri König, Albari Rosa, Diego Antonelli (Brazilija); Martha Soto (Kolumbija); Ronny Rojas (Kosta Rika).
  • Unholy alliances (angl. Nešventos sąjungos). Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos projektas, Juodkalnija(2014). Metus trukęs tyrimas atskleidė, kad Juodkalnija veikia kaip mafijinė valstybė. Kadaise neliečiamu buvusio ministro pirmininko Milo Djukanovičiaus ir jo šeimos banke derinami organizuoto nusikalstamumo šulų, vyriausybės ir verslo interesai. Komanda, reporteriai: Miranda Patrucic; Dejan Milovac; Stevan Dojcinovic; Lejla Camdzic. Redaktoriai: Drew Sullivan, Jody McPhillips, Rosemary Armao.

Spalio 10 d. 18:15 Priežasčių ir pasekmių chronologinę grandinę (timeline) žurnalistus moko sudaryti Mark Lee Hunter ir Luuk Sengers, Story Based Inquiry autoriai. Dažnai žurnalistai savo tyrimus pradeda nuo galimų šaltinių sąrašo. Tai prasta strategija, teigia pranešėjai. Pirmiausia reikėtų formuluoti tyrimo hipotezes, o po to – rinkti šaltinius, klausti, kodėl ir kaip pasirinktieji šaltiniai susiję su hipoteze, koks yra jų vaidmuo priežasčių ir pasekmių grandinėje, aiškiai žinoti, kodėl su jais kalbamės. Tyrimą daro žurnalistas, o ne šaltinis. Tuo tiriantieji žurnalistai skiriasi nuo netiriančių. Ir dar vienas svarbus patarimas siekiant išvengti sąmokslo teorijomis ar abstrakčiais apibendrinimais paremto tyrimo:

First, see the visible evidence before you call the invisible. Mark Lee Hunter

Spalio 10 d. 16:21 Puikaus Paul Myers @researchclinic paskaitoje apie tai, kaip ieškoti informacijos facebooke. 15 facebook’o paslapčių, apie kurias fb mums nesako. Ir dar paieškos strategijų: http://researchclinic.net/graph.html

image

I can’t believe how many people are here. It’s like training at Woodstock. Nerdstock. – Paul Meyers

Įspūdžiai iš tiriamosios žurnalistikos filmų festivalio. Iš Lenkijos kilusi režisierė Hanna Polak 14 metų filmavo viename didžiausių sąvartynų Europoje, Svalkoje, netoli Maskvos. Filmuojama ten užaugo Julia. Filmas apie neviltį ir viltį – SOMETHING BETTER TO COME. Tarkovskio mokykla. Režisierė pagrindinei filmo herojei jai prašant pažadėjo, kad Rusijoje filmas nebus rodomas. Darbas pradėjo kelionę po pasaulį nuo šalių labiau į vakarus. Hanna Polak Maskvoje – nuo studijų laikų. Filmo apie benamius vaikus kurti neplanavo, pradėjo nuo pagalbos gyvenantiems Rusijos sostinės gatvėse ir sąvartynuose ‪#‎GIJC2015‬ ‪#‎InvestigativeJournalismFilmFestival

Filmas bus rodomas ir Lietuvoje, Nepatogaus kino festivalyje.

Spalio 10 d. 12: 30 Australas žurnalistas Ivo Burum @citizenmojo trisdešimt metų televizijose dirbant su profesionalia technika iškeitė į filmavimą gudriuoju telefonu. Prieš 6 metus, Australijos vyriausybei prijungus aborigenų gyvenamas vietoves prie satelito ryšio, Ivo Burum pradėjo mokyti bendruomenių žurnalistus mobiliosios žurnalistikos. „Jiems puikiai sekėsi rengti radijo laidas ir pasakojimus, vaizdo reportažai galėjo tapti dar viena priemone bendruomenių kovoje prieš jų gyvenamų žemių privatizavimą, išstūmimą iš teritorijų“, – pasakojo jis.

Šiandien jis GIJC konferencijoje, o kurį laiką jau Norvegijoje, moko mobiliosios žurnalistikos Shibsted žurnalistikos akademijoje.

App‘sas, reikalingas norint redaguoti tai, kas nufilmuota iPhone, iOS – iMovie

App‘sas, reikalingas norint redaguoti vaizdo medžiagą Android – Kinemaster 3.1

Spalio 10 d. 02:22 Mukrakeriai nepaleidžia The Muckrackers nuo scenos. Skamba Tina Turner daina I will survive.

image image

Spalio 9 d. 23:00 Originalia sudėtimi koncertuoja per GIJC susikūrusi grupė The Muckrackers. 

image

Spalio 9 d. 19:00 Duomenų žurnalistika ir radijui! Kaip iliustruoti, pavyzdžiui, neįprastai dažnai besikartojančius žemės drebėjimus Oklahomoje? Interaktyvus grafikas internetiniam laikraščiui – čia. Radijo grafikas – štai šičia!

Spalio 9 d. 18: 10 Kaip naudotis gūglu? Klausimas iš tiesų ne toks trivialus kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dr. Daniel Russel, Google dirbančio tyrėjo, paskaitų medžiaga čia.

Spalio 9 d. 17:40 Laikas Lietuvoje leaks‘ų platformai? Seminare du muckrackeriai The Intercept žurnalistas-programišius Micah Lee @micahflee ir Italijos žurnalistė Alessia Cerantola @aisselax, Italijos tiriamosios žurnalistikos centro viena iš įkūrėjų rekomendavo redakcijoms naudotis bent viena iš dviejų atviro kodo dokumentų nutekinimo platformų –

SecureDrop: https://securedrop.org/

GlobalLeaks: https://globaleaks.org/

Šios platformos suteikia galimybę šaltiniui, norinčiam nutekinti visuomenei reikšmingą informaciją apie tam tikrų valstybės, verslo ar NVO organizacijų neskaidrią veiklą, nusikalstamumą – išlikti visiškai anonimiškam/-ai – jo/-os tapatybės negali sužinoti nė informaciją gaunantis žurnalistas (nebent šaltinis pats nurodytų savo kontaktinę informaciją ir norėtų, kad žurnalistas, naudodamas saugius komunikacijos kanalus, su juo/ja susisiektų). Anonimu dėl įvairių priežasčių, taip pat ir saugumo ar baimės netekti darbo, norinčiam išlikti šaltiniui esama papildomų sąlygų: nutekindamas informaciją šaltinis turėtų naudotis saugia nemokama Tor naršykle ir viešu (ne darbdavio ir ne namų) interneto tinklu.

SecureDrop’ą naudoja ir rekomenduoja The Intercept – Gleno Greenwaldo redaguojamas interneto laikraštis, kurio žurnalistas ėmėsi po Johno Snowdeno istorijos viešinimo ir jo nutekintų dokumentų tyrimo.

GlobalLeaks platforma naudojasi Expoleaks ir  Irpileaks tiriamosios žurnalistikos iniciatyvos Italijoje. Viena iš plačiau nušviestų naudojant GlobalLeaks demaskuotų istorijų – Couchsurfing.org apgyvendinimą užsienio keliautojams siūliusio Italijos policininko seksualiniai nusikaltimai. Bijodamos, kad policija nesiims priemonių prieš kolegą, aukos su tiriančiaisiais žurnalistais susisiekė per Irpileaks.

Reikėtų žinoti, kad norint sukurti saugią ir patogią leaks’ų platformą – be programuotojų – niekaip. Ateities žurnalistai ir bus (bus ir) programuotojai.

Spalio 9 d. 17:00 Stengiuosi dalyvauti praktinėse sesijose, kuriose mokoma naudotis įvairiais duomenų analizės ir vizualizavimo, elektroninės ir mobilios komunikacijos užkodavimo (encryption) įrankiais. Moko mus puikūs geekai, vos spėju viską sekti ir rašytis. Praktinės sesijos nėra įrašinėjamos ir transliuojamos, jų nerasime internete. Noriu pasidalinti keletu nemokamų naudingų įrankų (pasimokyti užtruks, tai vienišas, bet pakankamai smagus darbas, kai pamatai rezultatą, ypač faina, bet ne viskas iš karto, tad per pertraukas tarp paskaitų mokausi, todėl nerašau tvarkingai blogo, atsiprašau🙂

Duomenų nusiurbimas iš interneto tinklalapių: Import.ie, mokytojas: @alex_gimson pasibandymui galima naudotis šitais duomenimis.

Tekstinių duomenų analizės ir citavimo įrankis: DocumentCloud (nemokama besiregistruojantiems žurnalistams, debesis administruojamas Investigative Reporters and Journalists, JAV tiriančiųjų žurnalistų organizacijos). Janukovych Leaks duomenys išanalizuoti ir publikuoti naudojant būtent DocumentCloud. Mokytojai – Nils Mulvadas (DICAR) @nmulvad ir Robas Gebeloffas (The New York Times) @gebeloffnyt. Praktikuotis galima naudojantis šiais duomenimis (ieškoti DocumentCloud mokymų memo ir exercise).

Puikus, nuostabus profesionalus interaktyvus duomenų analizės ir vizualizavimo įrankis, nemokamas: tableau public Mokytojai: Sophie Sparkers @sophie_sparkers, Florian Ramseger.

100 duomenų bazių, naudingų žurnalistams

Spalio 8 d. 18:30 Ar žinojote, kad tik 14 proc. pasaulio gyventojų kasdien prieinama laisva spauda? „Freedom House“ duomenimis, spaudos laisvės būklė šiandien pasaulyje yra blogesnė, nei prieš 10 metų.

Nors konferencija dalyvių skaičiumi šiemet rekordinė, organizatoriai pabrėžia, kad labai daug žurnalistų negali dalyvauti dėl to, kad jų laisvė ribojama, o dalis jau niekada nedalyvaus.

Nuo 2015 pradžios žuvo 44 žurnalistai – žūsta bent po vieną per savaitę.

Ant GIJC2015 leidinio viršelio – Khadija Ismaylova iš Azerbaidžano, nuteista 7,5 metų kalėjimo už viešinimą visuomenei reikšmingos informacijos apie šalies prezidento Alijevo šeimos piktnaudžiavimą galia. Nedaug šiemet žurnalistų tyrėjų iš Jordanijos ir Sirijos – jiems neišduodamos vizos.

Atidarymo renginyje apie nuolat patiriamą grėsmę kalbėjo žurnalistės

Clare Rewcastle Brown, Sarawak Report žurnalistinio startuolio apie korupciją Malaizijos prekybos mediena sektoriuje įkūrėja. Clare paskelbta nepageidaujamu asmeniu Malaizijoje; jos, kaltinant terorizmu, net ieškota per INTERPOL’ą. Apie Malaiziją Clare praneša iš savo buto Londone. Kodėl Malaizija? Pasak žurnalistės, apie korupciją šalies medienos sektoriuje visada buvo pakankamai daug informacijos interneto forumuose, nes internetas ten santykinai laisvas, tačiau ji buvo padrika, nestruktūruota, nepatikrinta, o pasaulio žiniasklaidai tuomet, kai ji pradėjo, ši tema neatrodė įdomi – sunkiai sekėsi įtikinti redaktorius, kad tema verta publikuoti.

Savo artimiesiems Clare pažadėjo niekada nevykti į Malaiziją. Londone ji jaučiasi pakankamai saugi, nors visi susitikimai Britanijos sostinėje su šaltiniais iš Malaizijos yra sekami. Labiausiai žurnalistę jaudina Malaizijoje gyvenančių šaltinių privatumas ir saugumas – neseniai vienas jos šaltinių buvo rastas įmūrytas betone, o į jos kompiuterį įsilaužta ir bandyta ištrinti iš jo nužudytojo šaltinio suteiktą informaciją. Sarawak Report ypač skaitomas Malaizijos auditorijos, todėl ji ketina tęsti darbą.

Marques de Morais, nevyriausybinės organizacijos Meksikoje Periodistas de a Pie įkūrėja ir vadovė, pradžioje norėjo suburti tinklą žurnalistų, rašančių apie skurdą. Į jos ir bendraminčių organizuojamus mokymus netrukus pradėjo rinktis ir grasinimų patiriantys žurnalistai. Nuo 2000-ųjų Meksikoje dingo arba buvo nužudyti per 100 žurnalistų. Dėl to organizacija pakeitė strategiją – užsiima specialiais mokymais žurnalistams apie saugumo priemones, rengia protestus ir kampanijas, spaudžia Vyriausybę spręsti žurnalistų pažeidžiamumo klausimą. Pasak Marques de Morais, globalus solidarumas kovoje už žurnalistų saugumą yra svarbus veiksnys. O dirbant tokioje šalyje kaip Meksika, elgtis žurnalistams tenka itin apdairiai – ji pati kartais nepasirašo tyrimų savo vardu; nesiima pavojingo tyrimo viena, laukia mėnesių mėnesius, kol galės publikuoti tam tikrą medžiagą.

Drew Sullivanas, projekto Organized Crime and Corruption Reporting Project vadovas teigia, kad žurnalistams, besirūpinantiems saugumu, ypač svarbu savo tiriamuosiuose darbuose būti itin tiksliems – kad tie, kurie gali kelti pavojų, nepalaikytų šališku, o tiksliau – dalyvaujančiu galios žaidime.

Apie grėsmę sveikatai ir gyvybei šiandien patiriančius žurnalistus – ir konferencijos tiriamosios žurnalistikos filmų festivalyje.

Norvegijos režisieriaus žurnalisto Tomo Heinemanno filmai:

Serbia: The Fight for Truth (apie žurnalistę Brankica Stankovic – reportažų apie šalies viršūnių korupciją ir agresyvius šalies futbolo fanus, ultras, autorę, kurią jau 5 metai saugo policija)

Guatemala: Land of Terror (apie dienraščio el Periodico redaktorių Jose Ruben Zamorą, kurį nuolat kėsinamasi nužudyti. Jo vaikai dėl grėsmių saugumui, kurias kelia tėvo darbas, išsikraustė iš šalies).

Spalio 8 d. 08:30 Šiandien Lillerhammeryje, Norvegijoje, prasideda iki sekmadienio truksianti 9-oji Globali tiriamosios žurnalistikos konferencija. Į olimpinį šalies miestelį atvažiavo daugiau kaip  850 žurnalistų, žurnalistų-programuotojų, dėstytojų ir žiniasklaidos tyrėjų, taip pat įvairių nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų atstovų iš viso pasaulio, 121 šalies.

Beveik 170 seminarų, praktinių užsiėmimų, diskusijų, paskaitų. Tiriamosios dokumentikos filmų festivalis, susitikimai su režisieriais. Daug dėmesio programoje skiriama šiuolaikinės tiriamosios žurnalistikos metodams, ypač – duomenų žurnalistikai, duomenų vizualizavimo būdams. Specialiose sesijose žurnalistai išmoks programavimo pagrindų, darbo su MS Office programomis mažiau žinomų būdų, profesionalios paieškos internete strategijų, statistinės analizės, gaus informacijos, kaip surinkti, atrinkti ir apdoroti didelį kiekį duomenų, kaip užtikrinti interneto komunikacijos saugumą, kaip pasirūpinti savo ir šaltinių privatumu ir kt. Šiuolaikinių technologijų naudojimo žurnalistikoje aspektas buvo ryškus nuo pat pirmojo susibūrimo 2001-aisiais Kopenhagoje. Šios konferencijos idėja kilo dviems kompiuterių tarpininkaujamos žurnalistikos metodų (computer assisted reporting, CAR) plėtotojams – Brantui Houstonui (Misūris, JAV) ir Nilsui Mulvadui (Kopenhaga, Danija). Brantas Houstonas tuo metu vadovavo Investigative Journalists and Reporters, JAV tiriamųjų žurnalistų asociacijai, kurios padalinio NICAR (National Institute of Computer-Assisted Reporting) organizuojami specialūs kursai ėmė dominti vis daugiau žurnalistų ir redaktorių visame pasaulyje. Būtent vienuose NICAR mokymuose sudalyvavo danas Nilsas Mulvaldas, kuris grįžęs namo įkūrė DICAR (Danish International Center for Analytical Reporting).

Pirmoji konferencija 2001-aisiais buvo eksperimentas, tačiau jau tada dalyvių skaičius buvo didžiulis. Ji pritraukė  300 žurnalistų iš 40 pasaulio šalių, kuriems rūpėjo mokytis vieni iš kitų, dalintis patirtimi.

Šiemet konferencija didžiausia palyginti su buvusiomis. Renginių nepaprastai daug. Juose galima dalyvauti net ir nebūnant Norvegijoje. Prisijunkite ir stebėkite tiesioginę transliaciją čia: http://gijc2015.org/videos/

***

Džina Donauskaitė yra socialinių mokslų daktarė, žurnalistė, VU Žurnalistikos instituto lektorė, VU Komunikacijos fakulteto mokomojo laikraščio „Universiteto žurnalistas“ redaktorė, Tarptautinio projekto „Tax Justice in the Baltics” koordinatorė ir ekspertė